Vardas - valstybinės kalbos vėliava

Živilė KAVALIAUSKAITĖ, "Šiaulių kraštas"

2014-09-15 16:14

Tuo neabejoja klaipėdietis verslininkas Mindaugas Karalius, kartu su bendraminčiais finansavęs vardyno „Rinkis vardą lietuvišką“ leidybą. Klaipėdos apskrities dienraščio „Vakarų ekspresas“ redkolegijos narys, aktyvus lietuvybės puoselėtojas keliauja po Lietuvą, dovanodamas vardynus. Šios dovanos sulaukė ir Šiauliai.

Vardas – pirmoji dovana

Ketvirtadienį Šiaulių santuokų rūmuose – šventiška nuotaika. Viena po kitos poros įregistruoja santuoką. Tik sutuokta Živilės ir Eriko Bagamulskių šeima sulaukia siurprizo – jiems M. Karalius, Rimanto Ulevičiaus labdaros ir pamos fondo valdybos pirmininkas, įteikia dovaną – lietuviškų vardų žodyną.

„Išrinkite vaikui lietuvišką vardą“, – Živilei ir Erikui Bagamulskiams palinki M. Karalius. Jaunavedžių veiduose – šypsena.

Iš viso Šiauliams padovanota 200 knygų: po 100 skirta Civilinės metrikacijos skyriui bei Moters ir vaiko klinikai. Knyga jau išplatinta Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Vilniuje, Panevėžyje.

Mintis išleisti tik lietuviškų ir baltiškų vardų žodyną M. Karaliui kilo peržiūrėjus populiariausių berniukų ir mergaičių vardus, registruotus per metus Klaipėdoje. Berniukų vardų dešimtuke jis aptiko tik vieną, mergaičių – 4–5 lietuviškus vardus.

„Vardas yra tarsi valstybinės kalbos vėliava, kuri turi plevėsuoti iškelta aukštai. Vardas – pirmoji dovana, kurią tėvai įteikia savo vaikui. Todėl renkant vardą, reikia labai apmąstyti, apgalvoti“, – pabrėžia M. Karalius.

Linos ir Mindaugo Karalių šeimoje auga keturi vaikai, visų jų vardai – lietuviški: Algirdas, Tautvilas, Austėja ir Jogailė.

M. Karalius sutinka, kad žmogus su vardu atsineša ir savo likimą: „Kurį žodį žmogus daugiausia girdi per savo gyvenimą? Savo vardą.“

DOVANA: Mindaugo Karaliaus dovana – Živilės ir Eriko Bagamulskių šeimai.

Beveik 3 tūkstančiai vardų

„Visi sako: reikia lietuvių kalbą saugoti. Ją reikia ne tik saugoti, bet ir skleisti, tvirtinti. Vardynas tokį darbą ir atlieka“, – sako M. Karalius.

Vardynas išleistas 2000 egzempliorių tiražu, 1800 jų bus padovanota. Vardyno sudarytojos – Klaipėdos universiteto dėstytojos lituanistės: Ramutė Dabrytė, Rūta Sakalauskaitė ir Dalia Pakalniškienė. Įdomus sutapimas – visų sudarytojų vardai – lietuviški.

Lietuvoje vardynų buvo išleista ir anksčiau, bet šiame vardyne atrinkti tik lietuviški ir baltiškos kilmės vardai. Jų – beveik 3 tūkstančiai. Vardynas prasideda Advilo vardu, o baigiasi Žvelgučiu, Žvelgaičiu. M. Karalius atkreipė dėmesį, kad lietuviškų vardų žodyne nėra raidės „Z“.

Vardyno leidimą rėmė Rimanto Ulevičiaus labdaros ir paramos fondas, Lina ir Mindaugas Karaliai, Valdemaro ir Irtos Vaičekauskų šeimos fondas. R. Ulevičiaus fondas, įkurtas prieš 12 metų, tęsia šviesios atminties R. Ulevičiaus, buvusio Klaipėdos vicemero, vieno iš Lietuvos skautų sąjungos atkūrėjų, savanorio, idėjas ir mintis. Pagrindinės fondo kryptys – lietuvybė ir jaunimas.

Vardas turi prasmę

„Lietuviškas vardas – gyvenimo kelio linkėjimas su savo prasme ir tūkstantmete istorija“, – vardyne cituojami folkloro dainininkės Veronikos Povilionienės žodžiai.

M. Karalius šį teiginį iliustruoja pavyzdžiais iš vardyno: „Tautvilas“ – „tautos viltis'“, „Tautvydas“ – „tautą matantis“.

Verslininkui skaudu girdėti žmones sakančius, jog vaikui rinks vardą, kad Anglijoje ar Airijoje būtų lengviau ištarti.

„Tai man primena vergus, kurie suteikia tokį vardą vaikams, kad šeimininkas galėtų lengviau pašaukti“, – sako M. Karalius.

Verslininkas neabejoja: reikia turėti daugiau savigarbos: gerbti save, savo tautą, remtis į ją, į jos šaknis. Kiekvienas žmogus bus stipresnis, suprasdamas savo vardo prasmę. Todėl M. Karalius mano, kad būtų prasminga, jog ir užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų galimybę gauti vardyną.

„Jei kas susisiektų su Rimanto Ulevičiaus fondu (yra tinklalapis internete), mes išsiųstume po keletą egzempliorių į pasiuntinybes, atstovybes, emigrantų klubus“, – žada verslininkas.

Būti lietuviu – papildomas darbas

M. Karalius turi ir kitų sumanymų. Vienas iš norų – kad Lietuvoje užsienietiškos pavardės būtų rašomos lietuviškai.

Klaipėdoje Rimanto Ulevičiaus fondas, bendradarbiaudamas su partneriais, organizavo konkursą, raginantį keisti svetimkalbį įmonės pavadinimą į lietuvišką. Įmonei, kuri ryšis keisti pavadinimą, buvo skirta 1000 litų premija. Atsišaukė viena įmonė. Verslininkas pripažįsta: nelengva išjudinti, visi įsikandę angliškų pavadinimų, tad Lietuvos gatvės atrodo kaip Anglijos kolonijos.

M. Karalius atkreipia dėmesį: jei atsisakome ieškoti lietuviškų žodžių ir pavadinimų reiškiniams, kurie yra pasaulyje, naikiname kūrybines galias ir tik vartojame. Todėl jis drąsina nebijoti išradinėti dviračio, nes kūrybiškumo galia yra stipresnė už vartojimo galią.

Kodėl verslininkui rūpi lietuvybės puoselėjimas? „Yra lotyniškas posakis, jog kilmė (padėtis) įpareigoja. Nors dabar esu verslininkas, studijavau istoriją Vilniaus universitete. Manau, kiekvienas Lietuvos pilietis turi atlikti pareigą valstybei. Tada jo gyvenimo prasmė kitokia“, – sako M. Karalius.

M. Karaliaus manymu, būti lietuviu visada yra papildomas darbas. Ypač dabar, kai kitos kultūros, kitos tautos jau yra čia.

„Kiekvienam būtina kažką padaryti Tėvynei – kad ir vaikams duoti lietuviškus vardus, kalbėti lietuviškai. Valstybę reikia kurti. Tai negali būti tik teritorija su savo kultūrine, sportine autonomija plius mokesčių surinkimu. Mūsų valstybė turi klestėti ir gyvuoti tūkstančius metų“, – sako M. Karalius.

––––––

Vardas gali žeminti

Pasak Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Vilmos Melenienės, metrikatoriai visada siūlo, skatina tėvus rinktis lietuviškus vardus.

„Bet žmonės – labai sumanūs, išradingi. Išrenka beprasmius vardus, galbūt valdomi emocijų, serialo ar mūsų kultūrai svetimų didvyrių. Nori išsiskirti, sugalvoti įdomesnį vardą nei jų bendraamžiai“, – sako vedėja.

Metrikatoriai tėvus įspėja pagalvoti apie vaiko ateitį, nes būna, kad vėliau žmonėms tenka keisti vardus. Priežastys: yra pravardžiuojami, žeminamas jų orumas.

Į Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų pastabas tėvai reaguoja įvairiai. Vieni sako, jog tai – tik jų reikalas, vardas taisyklių nepažeidžia. Kiti paklauso ir persigalvoja.

2013 metų populiariausi mergaičių vardai Šiauliuose:

1. Austėja (27)

2. Urtė (23)

3. Gabija (20)

4. Lėja (19)

5. Gabrielė, Kamilė (15)

6. Emilija, Miglė, Viltė (13)

7. Luka (12)

8. Ema, Rugilė, Patricija (11)

2013 metų populiariausi berniukų vardai Šiauliuose:

1. Matas (28)

2. Nojus (22)