VEKS aferą legalizavo prokurorai

„Tikriausiai ir jaučio odoje nesutilptų visi pažeidimai, kuriuos valstybiniai auditoriai nustatė tikrindami, kaip Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 metais naudojo valstybės lėšas“, - jau prieš trejus metus sakė tuometinė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, šiandien dirbanti Europos audito rūmų nare.

Taip buvusi valstybės kontrolierė 2010-aisiais kalbėjo ir apie nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) vykdytojų keistomis aplinkybėmis iššvaistytas valstybės lėšas.

Tikrino aibė auditorių

Vakar Generalinė prokuratūra pranešė, kad balandžio 15-ąją nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl VEKS buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai VEKS bylą nusprendė padėti į archyvą. Taip nutarta įvertinus Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų surinktus duomenis ir specialistų išvadas. Faktinių duomenų apie viešosios įstaigos VEKS apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą nebuvo nustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu VEKS finansinę ūkinę veiklą nagrinėję Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai surašė 10 specialisto išvadų.

Vertinimus pateikė ir Valstybės kontrolė, Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės auditoriai. Tiesa, abi šios valdiškos institucijos ir buvo pagrindinės VEKS renginių vykdytojos bei asignavimų valdytojos.

Visi teisėsaugos institucijų tikrintojai, dirbę net nuo 2008 metų vasaros, tik sugebėjo nustatyti, kad VEKS buhalterinę apskaitą tvarkė „skirtingi subjektai“, tad vieno šeimininko leidžiant 208 mln. litų valstybės lėšų nebuvo. VEKS buvo sudėtinė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinės programos dalis, o valstybės tūkstantmečiui tinkamai paminėti iš viso per daugiau nei dešimtmetį buvo skirta 515 mln. litų.

2010 metais atlikę tyrimą dėl VEKS milijonų panaudojimo, Valstybės kontrolės auditoriai parengė išsamią 136 puslapių ataskaitą, kurioje buvo išvardyta daugybė programos vykdytojų padarytų trūkumų, teigta, kad projektai nebuvo įgyvendinti koordinuotai, kryptingai ir rezultatyviai, o kai kurie jų iš viso neįvykdyti.

Darbas nuėjo niekais

Vakar „Respublikos“ paklausta, kaip šiandien turėtų skambėti jos žodžiai apie netilpsiančius į jaučio odą pažeidimus, kuriuos nustatė Kultūros ministerijos ir VEKS lėšų panaudojimą tyrę Valstybės kontrolės auditoriai, R.Budbergytė tik atsiduso.

„Aš negaliu ir neturiu teisės vertinti prokuratūros darbo, bet kaip teisininkė galiu pasakyti, kad ir Valstybės kontrolės auditoriams, ir ikiteisminį tyrimą pradėjusiems prokurorams surinkti visus būtinus įrodymus tikrai yra nelengvas uždavinys, - sakė R.Budbergytė. - Bet reikia žinoti, kad auditoriai ir nerenka įrodymų, o tik pagal galiojančius audito standartus surenka visą reikalingą medžiagą ir pateikia prokurorams. O aš pasitikiu Lietuvos auditoriais, kurie tikrai kruopščiai dirba ir parengia profesionalią medžiagą“.

R. Budbergytė teigė, kad dėl nutraukto VEKS tyrimo ji galinti tik apgailestauti, nes Europos audito rūmų narei „gaila ir Valstybės kontrolės specialistų, ir Lietuvos visuomenės, kurios lūkesčiai išsiaiškinti VEKS lėšų švaistymo kaltuosius bei užkulisius nebuvo patenkinti“.

Paklausta, kas blogai dirbo - Valstybės kontrolės auditoriai, prokurorai ar policijos tyrėjai, R. Budbergytė sakė nenorinti užimti pozicijos tarp savo buvusios tarnybos specialistų ir teisėsaugininkų.

„Tik galiu pasakyti, kad niekais nuėjo didelis ir kruopštus auditorių atliktas darbas, - teigė R. Budbergytė. - Vykstant mūsų auditui dėl VEKS lėšų, pati buvau susitikusi su daugybe Kultūros ministerijos darbuotojų, stengiausi tinkamai suprasti menininkus, kuriems dokumentų pildymas, buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tikrai varginantis darbas. Aš nesakau, kad per VEKS projektus būtent kūrėjai bandė iššvaistyti pinigus piktybiškai, tačiau net ir pirkdami pieštukus, organizuodami koncertus už valstybės lėšas net menininkai negali būti aukščiau už Lietuvos įstatymus. O rengiant tuos kultūrinius projektus dažnai dirbo mažos viešosios įstaigos, kurios neturėjo nei buhalterių, nei teisininkų“.

VEKS aferą legalizavo prokurorai. Arūno BERNACKO grafika.

Europos audito rūmų narė R. Budbergytė „Respublikai“ sakė, kad nelabai ir nustebo, jog Generalinės prokuratūros tyrimas dėl VEKS aferos baigsis niekaip. Auditorė teigė tokius ženklus jautusi iš pranešimų spaudoje, pernelyg užtrukus tyrimui, o kai stumiamas laikas, svarbius galimo nusikaltimo įkalčius nustatyti būna vis sunkiau.

Įspūdingi skaičiai

Skandalingai pagarsėjusi VEKS programa kainavo 208 mln. litų.

Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui administruoti skyrė 7,9 mln. litų.

Kultūros ir meno visuomeniniams projektams skirta 36,3 mln. litų iš valstybės biudžeto ir 800 tūkst. litų iš sostinės savivaldybės lėšų.

Įvykdytas 181 kultūros projektas iš planuotų 211. 11 projektų vykdyti panaudota 327 tūkst. litų, tačiau jie nebuvo įgyvendinti.

VEKS rinkodaros ir komunikacijos projektams skirta 5,1 mln. litų iš valstybės projektų ir 4,7 mln. litų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

VEKS infrastruktūros objektams rekonstruoti ir statyti skirta 131,5 mln. litų iš valstybės biudžeto ir 21,7 mln. litų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

- Ar jums buvo tikėta žinia, kad VEKS aferoje prokurorai neras jokių kaltų? - vakar „Respublika“ paklausė filosofo, kultūrininko Vytauto Rubavičiaus.

- Iš esmės kitaip ir negalėjo būti, nes norint rasti kaltuosius reikia, kad policijoje ar prokuratūroje būtų žmonių, tikrai norinčių atskleisti tokius nusikaltimus. O tokių vargu ar atsiras, nes su VEKS afera susiję asmenys ir šiandien užima aukštus postus politikoje, kultūros pasaulyje.

Ir jie tikrai pasistengė, kad VEKS dokumentuose būtų sudėti visi reikiami parašai ir antspaudai - žinantys, kaip rengti aferas, gerai išmano, kaip parengti švarius raštus, prie kurių vėliau negalėtų prisikabinti jokie tyrėjai.

Ir tokiam scenarijui, matyt, buvo kruopščiai ruoštasi, nes VEKS valdė net dvi skirtingos organizacijos - tarybos. Vienai jų vadovavo už kultūrinius renginius atsakinga Elona Bajorinienė, ant kurios vėliau išlieta visa kritika, įtarimai, neigiama viešoji nuomonė, o kita taryba, kuri dalijosi milžiniškus pinigus, buvo anonimiška.

- Tai galbūt prokurorai apskritai veltui leido laiką tirdami VEKS milijonų ištaškymo epopėją?

- Ne, kai kam toks tyrimas visai galėjo būti reikalingas siekiant parodyti, kad šie VEKS projektai buvo įvykdyti skaidriai, neiššvaistant valstybės lėšų. Beje, puikus pavyzdys yra ir pačios Generalinės prokuratūros naujojo pastato, to juodojo kubo, statyba.

Ar kas aiškinosi, kodėl šis projektas buvo toks brangus, o senasis prokurorų pastatas Vilniaus centre parduotas taip pigiai? Jei kas ir norės išsiaiškinti, kodėl prokurorai susirentė tokį brangų namelį, manau, kad tikrai ras ir teisingas darbų sąskaitas, tad jokių kaltų vėl nebus.

Bet man svarbu ir ne tik tai, kur dingo VEKS milijonai. Kiekvienas Europos kultūros sostinės titulą laimėjęs miestas stengėsi už tam skirtas milžiniškas lėšas sukurti kuo daugiau išliekamosios vertės kūrinių.

O ką turime mes Vilniuje? Surūdijusį vamzdį priešais Gedimino pilį, kuris šiurpina turistus, ir vadinamąjį puskalnį priešais Seimą? Per visus metus buvo surengta dar pora kuklių, bet įdomių kultūros renginių, o daugiau VEKS palikimo aš nematau. Dar buvo dainininkės Bjork koncertas, kuris žiūrovams kainavo pinigus, o jo rengėjai gavo 800 tūkst. litų dotaciją iš valstybės kišenės.

Bet juk VEKS yra tik vienas iš valdiškų pinigų plovimo pavyzdžių - ką pamatytume, jei visuomenei leistų susipažinti su tikraisiais Gedimino prospekto darbais? Juk visuose tokiuose objektuose sukasi dideli milijonai, o kiek iš tikrųjų kainuoja darbai, visuomenė nežino.

- Ką daryti, ką manyti, kad teisėsaugininkai netiria milijoninių aferų?

- Visuomenė privalo tokius dalykus uoliai sekti ir rodyti tai viešai. Tai didins mūsų žmonių sąmoningumą ir didins jos nepasitenkinimą tais, kurie dirba už visuomenės pinigus.

Kita vertus, dalis Lietuvos žmonių ir išvažiuoja iš savo šalies, nes mato, kaip teisėsauga pro pirštus žiūri į mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą. Atsakingų žmonių abejingumas po kiek laiko, deja, atbaido ir didžiausius kovotojus su vėjo malūnais.

Aferų tendencijos

Prokurorams nutraukus ikiteisminį tyrimą VEKS byloje, „Respublika“ pasidomėjo, galbūt prokurorams sėkmingesni kiti rezonansiniai tyrimai dėl pradingusių valstybės milijonų.

Valdininkus išgelbėjo senatis

Tirdama, kur pradingo valstybės auditorių pasigesti 60 mln. litų statant Nacionalinį stadioną, Vilniaus apygardos prokuratūra įtarimus buvo pateikusi buvusiems keturiems sostinės savivaldybės valdininkams.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba prokurorams pritrūko įrodymų, o štai dėl baudžiamojo straipsnio už pareigų neatlikimą jiems grėsė belangė už tai, kad, turėję viešųjų pirkimų būdu išrinkti stadiono statytoją, į Viešųjų pirkimų komisiją paskirti valdininkai savo pareigą perleido savivaldybės įsteigtai bendrovei. Bendrovei viešųjų pirkimų įstatymas negalioja, todėl stadiono statytojus pasirinko be konkurso.

Tačiau rankeles prieš įstatymą kėlę valdininkai išsisuko - baudžiamajam nusikaltimui suėjo išganingoji senatis.

Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidę valdininkai sėdi šiltuose valstybės tarnybos krėsluose: buvusi įtariamoji Rima Čekanauskienė yra Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja, Edmundas Kačkus - sostinės savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas, Rimantas Kupliauskas įsitaisė savivaldybės įmonėje tarnybos vadovu, Audrius Vaznelis vadovauja Susisiekimo ministerijai pavaldžios Automobilių kelių direkcijos Viešųjų pirkimų skyriui.

Numarino ir atgaivino

Pagrindinė Nacionalinio sta-diono statybų byla, kurioje ieškoma, kur vis dėlto nusėdo valstybės milijonai, buvo nutraukta, vėliau atgaivinta ir grąžinta tyrėjams, tyrimo terminas pratęstas iki gegužės vidurio. Įtariamųjų byloje nėra, mat teismai neleido prokuratūrai patikrinti su stadiono statybomis susijusių asmenų sąskaitų, nes tai esą pažeistų piliečių teises.

Nesulaukia pagalbos

Ne ką geriau prokurorams sekasi ieškoti asmenų, piktnaudžiavusių klojant sostinės Gedimino prospektą kiniškomis granito plytelėmis. Nors ekspertai nustatė, kad prospekto grindinys nekokybiškas ir neatitinka realios kainos, įtariamųjų kol kas nėra.

Byla turėjo būti baigta iki vakar, tačiau terminas pratęstas iki vasaros, mat iki šiol nesulaukta teisinės pagalbos iš Kinijos.

Neregėta prokurorų kantrybė

Įtarus, kad rekonstruojant Nacionalinį operos ir baleto teatrą taip pat buvo iššvaistytas didelės vertės turtas, tyrimas pradėtas prieš ketverius metus.

Jau dvejus metus prokurorai kantriai laukia ir nesulaukia teisinės pagalbos prašymo iš Vokietijos.