Gegužės 14 - 15 d. Suomijoje kartu su premjero A. Brazausko vadovaujama vyriausybine delegacija viešėjo ir grupė uostamiesčio verslininkų. Klaipėdos savivaldybei delegacijoje atstovavo miesto meras Rimantas Taraškevičius bei Savivaldybės Užsienio ryšių vyresnioji specialistė Jolita Kraniauskaitė. Su ja ir kalbamės.
Pasak J. Kraniauskaitės, Klaipėdos miesto verslo misijos dalyviai lankėsi trijuose Suomijos miestuose: sostinėje Helsinkyje, Turku bei Raumoje. Vizito darbotvarkė buvo labai įtempta - be bendro miesto pristatymo įvyko net dešimt dvišalių susitikimų.
Pagrindinis Klaipėdos pristatymas vyko Helsinkio prekybos centre. Jame, be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos, AB "Vakarų laivų remontas", kelionių agentūros "Krantas Travel" atstovų, dalyvavo ir LR Vyriausybės vadovas A. Brazauskas. Tai, pasak J. Kraniauskaitės, neabejotinai suteikė pristatymui solidumo.
Didelio Suomijos verslininkų susidomėjimo sulaukė šiais metais realiai pradėjusi veikti Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Pristatant ją buvo akcentuota, kad Klaipėdos LEZ veikia pagal Europos Sąjungos reikalavimus, tad apsisprendusiems joje įsikurti Suomijos verslininkams nesą ko baimintis dėl projektų ateities. Misijoje LEZ atstovavusio jos valdymo bendrovės direktoriaus E. Kiudulo teigimu, galimybe investuoti Klaipėdos LEZ ypač turėtų susidomėti Suomijos medienos bei metalo perdirbėjai. Juos galėtų suvilioti palyginti su Suomija nedideli gamybos kaštai, Klaipėdos regiono verslininkų sukaupta sėkmingai verslo plėtrai reikiama patirtis, kvalifikuotos ir palyginti nebrangios darbo jėgos gausa.
Dvišaliuose susitikimuose - apie konkrečius dalykus
Dvišalių susitikimų rekordininke, pasak J. Kraniauskaitės, tapo kelionių agentūra "Krantas Travel" - jos atstovai susitiko net su šešiomis suomių turizmo atstovybėmis. Suomiai jau "atrado" Estiją, Latviją, tuo tarpu Lietuva daugeliui šios netolimos mūsų kaimynės gyventojų vis dar tebėra nežinoma, bet viliojanti žemė. Pasak J. Kraniauskaitės, suomiai ypač domėjosi galimybe surengti alaus testavimo turus, be to, neslėpė, kad jų žvilgsniai jau kadais krypsta į mūsų pajūrį, ypač į Kuršių neriją. "Suomijoje labai populiarios aktyvaus poilsio formos - dviračių žygiai, pasiplaukiojimas baidarėmis. Manau, kad Lietuva šioje srityje tikrai turėtų ką pasiūlyti", - sakė J. Kraniauskaitė.
Dvišaliuose susitikimuose dalyvavo ir AB "Vakarų laivų remontas", atstovaujama technikos direktoriaus M. Glebovo. Jis susitiko su kelių laivų statyklų, taip pat Raumos mieste veikiančios "Rolls Royce" gamyklos, gaminančios laivams sraigtus, atstovais. Aiškintasi dėl galimybės kai kurias laivų detales gaminti Klaipėdoje ir tiekti jas Suomijos laivų statykloms. Tai mūsų uosto kompanijoms būtų labai į naudą.
Misijos dalyvius ypač pakerėjo Rauma - palyginti nedidelis, apie 40 tūkst. gyventojų turintis miestas. Jis garsus tuo, kad turi seniausią tarp Šiaurės šalių ir palyginti gerai išsilaikiusį medinį senamiestį, įtrauktą į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Raumoje, be jau minėtojo "Rolls Royce", veikia kelios laivų statyklos, garsi santechnikos įrenginių gamykla. Miestas puikiai sutvarkytas. Apie tai byloja kad ir tas faktas, kad jame gatvės šildomos elektra. Rauma garsėja ir aukščiausiu visoje Suomijoje pragyvenimo lygiu.
Pristatytas ir Klaipėdos jubiliejus
Ypač didelio susidomėjimo, pasak J. Kraniauskaitės, sulaukė informacija apie Klaipėdos šiais metais švęsimą 750 metų sukaktį. Miestui bei jubiliejinei programai pristatyti klaipėdiečiai į parodą vežėsi Savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus specialistų parengtą vadinamąją "Power Point" kompiuterinę programą. Joje glaustai pristatoma Klaipėdos istorija, lankytinos miesto vietos, tarptautiniai ryšiai, tradicinės šventės, festivaliai bei svarbiausi jubiliejiniai renginiai. Suomijoje, pasak J. Kraniauskaitės, jau kuris laikas aktyviai veikia K. Donelaičio vardu pavadinta Lietuvos ir Suomijos draugystės asociacija. Daugelis jos narių pareiškė norą atvykti į rugpjūčio 1 - 4 d. vyksiančias Klaipėdą jubiliejui paminėti skirtose iškilmėse.
Pasak J. Kraniauskaitės, yra vilčių, kad į Klaipėdos jubiliejaus iškilmes, be jau anksčiau tą pažadėjusių aukščiausių Lenkijos, Estijos bei Latvijos vadovų, atvyks ir Suomijos prezidentė. Todėl Lietuvos ambasadorius Suomijoje Audrius Brūzga pateikė įdomų pasiūlymą - parengti bendrą deklaraciją dėl Baltijos jūros šalių bendradarbiavimo.
Anot J. Kraniauskaitės, susitikimuose gimė įvairiausių idėjų, sulaukta įdomių pasiūlymų. Pavyzdžiui, Turku miestas pasiūlė Klaipėdoje surengti Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo forumą (tokie forumai jau vyko Estijoje bei Latvijoje). Paaiškėjus, kad buvęs Suomijos transporto ir ryšių ministras Olli-Pekka Heinonenas, kaip ir mūsų miesto Tarybos narys V. Grubliauskas, puikiai groja trimitu, kilo idėja ateinančiais metais per Džiazo festivalį surengti projektą "Džiaze - tik politikai".
Nors verslo misijos dalyviams teko patiems padengti visas su kelione susijusias išlaidas, visi kaip vienas teigė esą įsitikinę, jog pinigai nebus išleisti vėjais - mat nė viena miesto kompanija negrįžo tuščiomis rankomis. Tokia sėkmė davė mintį rudenį surengti panašaus pobūdžio kelionę po Pietų Švediją ir Daniją.
Verslo misijos dalyviai, Savivaldybės darbuotojai nuoširdžiai dėkoja miesto pristatymą padėjusiems organizuoti Lietuvos ir Suomijos prekybos asociacijai, Lietuvos Respublikos ambasadai Suomijoje ir ypač energingajam ambasadoriui A. Brūzgai. Be padėkos žodžių, misijos organizatoriai buvo apdovanoti Klaipėdos jubiliejine simbolika papuoštais lietsargiais, nes, pasak J. Kraniauskaitės, vienintelis dalykas, galintis pakenkti rugpjūtį vyksiančioms iškilmėms, - tai dažnas mūsų pakrantėje svečias - lietus. "Nors mes ir tikimės gero oro, bet apsidrausti taip pat ne pro šalį", - juokėsi J. Kraniauskaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą