„Via Baltica“ ir Rytų-Vakarų transporto koridorių projektus numatoma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais

Modernizavus automobilių kelius siekiama pagerinti susisiekimą tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių, tarp Baltijos šalių ir Šiaurės Europos šalių.

Įgyvendinus projektą "Via Baltica" tikimasi nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judrumą, gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą, mažinti automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, pagerinti transporto paslaugų kokybę sutrumpinant vežimo laiką, padidinant keleivių, krovinių srautą.

Po svarstymo taip pat pritarta Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma pripažinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Planuojama sudaryti galimybes didinti šio koridoriaus, taip pat visos šalies konkurencingumą regiono ir pasaulinėse rinkose, skatinti kompleksišką objektų plėtrą ir sudaryti patrauklias sąlygas investicijoms.

Kaip tvirtinama aiškinamajame rašte, Rytų-Vakarų transporto koridorius yra regioninis projektas, kuris papildo svarbiausias tarptautines transporto ir logistikos grandines.

"Prijungus šį koridorių prie Transsibiro magistralės (Rusija), jau yra suformuota sausumos kelio alternatyva krovininiam transportui tarp Azijos ir Europos. Tai patvirtina 2011 metais pradėjęs savo veiklą šaudyklinis konteinerinis traukinys "Saulė" (Vakarų Europa-Kinija), šaudyklinis konteinerinis traukinys "Merkurijus" (Kaliningradas-Klaipėda-Maskva) ir šaudyklinis konteinerinis traukinys "Vikingas". Be to, Rytų-Vakarų transporto koridorius sukūrė sausumos kelią tarp Europos ir Azijos, aplenkiant Rusijos teritoriją", - teigiama dokumente.

Pritaręs abiem projektams bendru sutarimu po svarstymo, Seimas dar turės balsuoti dėl šių dokumentų priėmimo.