Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas: Už R.Palaičio kliurką visi lipa man ant galvos!

Pirmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad 2012 metų vasarį net pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudžiamas buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis V.Giržadą iš pareigų atleido neteisėtai.

Prezidentūra šiaušėsi

Teismas nurodė V.Giržadą sugrąžinti į darbą, leisti jam dirbti su slapta informacija ir priskaičiuoti šimtatūkstantinę kompensaciją.

Teismo sprendimą iškart turėjęs vykdyti D.Barakauskas kelias dienas blaškėsi, kreipėsi pagalbos į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir V.Giržadui visus įgaliojimus grąžino tik trečiadienį.

Visuomenėje pasklido kalbos, kad vilkinti teismo sprendimą galbūt net aukojant šį ministrą nurodė Prezidentūra. Seime imta rengti interpeliacijos D.Barakauskui procedūrą.

O pati prezidentė D.Grybauskaitė viešai abejojo V.Giržado patikimumu ir toliau aukščiau už teismo sprendimą kėlė patikrinimo melo detektoriumi - poligrafu - išvadas, kurių viena buvo nepalanki FNTT pareigūnui.

Nenorėjo kartoti klaidos

Kodėl iš tikrųjų V.Giržadas į darbą oficialiai buvo sugrąžintas ne nedelsiant? „Respublika“ nusprendė to paklausti paties ministro Dailio Barakausko.

- Ministre, kodėl V.Giržadas nebuvo sugrąžintas į darbą nedelsiant po teismo sprendimo, o tai padaryta tik po dviejų dienų, kilus dideliam triukšmui ir prasidėjus naujoms politinėms spekuliacijoms?

- Aš tiesiog nenorėjau padaryti klaidos. Pirmadienį buvo teismo sprendimas, tačiau oficialų jo tekstą ministerija gavo tik antradienį. Jį iškart atidavėme nagrinėti VRM teisininkams.

Jie nusprendė pasižiūrėti, kokie yra reikalavimai asmeniui, einančiam FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas. Įstatymas sako, kad šios tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas privalo turėti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija.

V.Giržadas šių pareigų jau nėjo gana ilgą laiką, todėl mums buvo neaišku, ar leidimas dirbti su slapta informacija jam galioja. Aš nurodžiau to užklausti VSD.

Atsakymą mes gavome kitą dieną (trečiadienį - red. past.) ir aš iškart parengiau įsakymą V.Giržadą grąžinti į darbą ir pasirašiau specialią formą dėl leidimo dirbti su slapta informacija. Iki trečiadienio pietų ši problema jau buvo visiškai išspręsta.

Įstatymas numato ir laikotarpį, per kurį privalu atlikti minėtas procedūras, tad, lyginant su įstatymu, jas atlikau net labai greitai.

- Ar esant tokiai situacijai įstatymas leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą?

- Tas terminas yra gerokai ilgesnis, nei man prireikė, tačiau pasižiūrėkite, koks triukšmas kilo. Ir, kita vertus, kodėl praėjusios Vyriausybės kliurka palikta man? Visi lipa man ant galvos, kad aš kažką ne taip darau! Na, klausykitės, aš viską dariau pagal įstatymus. Ir nenorėjau pakartoti buvusio ministro R.Palaičio kliurkos antrą kartą.

- Kodėl sakote, kad V.Giržado atleidimas buvo R.Palaičio kliurka?

- Todėl, kad dabar matome atitinkamą teismo sprendimą.

- Esate ilgametis politikas, tad kaip vertinate buvusio ministro sprendimą bet kokia kaina išvaryti iš FNTT V.Gailių ir V.Giržadą?

- Kaip politikas aš negaliu vertinti, galiu vertinti tik taip, kaip vertina teismas.

- Jeigu pasikartotų panaši istorija - ar jūs irgi atleistumėte iš darbo gerai dirbančius pareigūnus vien remdamasis tyrimo poligrafu duomenimis?

- Aš nieko nežinau dėl tų poligrafų, nes tokių sprendimų niekada nedariau.

- Kodėl FNTT direktoriaus pavaduotojo sugrąžinimo į darbą istorijoje atpirkimo ožiu tapote jūs?

- Nežinau, negaliu atsakyti. Pirmadienį teismas priėmė sprendimą dėl V.Giržado ir jau tą pačią dieną Seime konservatoriai man nusprendė rengti interpeliaciją.

- Teismas įpareigojo sumokėti kompensaciją V.Giržadui už priverstines pravaikštas - beveik 120 tūkst. litų ir 10 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Ar FNTT turės tiek pinigų teismo sprendimui iki galo įvykdyti?

- Atlyginimas, kuris turi būti išmokėtas V.Giržadui, dar yra tikslinamas, bet nuo tos sumos dar reikės sumokėti mokesčius „Sodrai“ ir t.t.

Šiuos pinigus turės sumokėti FNTT, bet jos biudžete jų nėra. Turėsime kreiptis į Finansų ministeriją, kad ta suma būtų skirta teismo sprendimui vykdyti.

- Ar įmanoma šiuos pinigus per teismą išieškoti iš buvusio ministro R.Palaičio, dėl kurio dabar valstybė patirs nuostolių?

- Šiuo metu teisinių normų, reglamentuojančių tokius atvejus, nėra. Be to, apie tai reikia klausti teisininkų, o aš nesu teisininkas. Ir nenoriu apie tai detaliai kalbėti, nes jeigu pasakysiu kokį žodį ne taip, vėl mane užsipuls, kad ministras kitame interviu sakė kitaip.

- Šią savaitę jūs akivaizdžiai kažko bijojote, dabar bijote net atvirai žodį ištarti - kas jums taip gadina nervus?

- Na, žinote, šios dienos man tikrai daug nervų kainavo. V.Giržado klausimas, kuriame, praktiškai, nėra jokios mano kaltės, buvo bandomas paversti taip, kad kaltas ministras. Aš nieko nebijau, o tik negaliu labai atvirauti, privalau galvoti, ką kalbu.

- Ar šią savaitę jautėte spaudimą vilkinti teismo sprendimo vykdymą iš Prezidentūros, gal buvote iškviestas į rūmus S.Daukanto aikštėje, šalies vadovės patarėjai atvykę pas jus į ministeriją?

- Ne. Nebuvo jokių mano kontaktų nei telefonu, nei susitikus su Prezidentūros atstovais. Nebuvo ir jokio spaudimo.

- Galbūt V.Giržado situacija jus įkvėpė inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie numatytų Vyriausybės narių, politikų tiesioginę, net finansinę, atsakomybę už klaidingus sprendimus?

- Lengviausias būdas siūlyti teisės aktų pakeitimus yra Seimo nariams, frakcijoms. Norėdama pakeisti teisės aktus ministerija turi kreiptis į Vyriausybę, ši turi prašyti, kad siūlymą į sesijos darbotvarkę įtrauktų Seimas. Tai labai ilgas kelias, kur kas greičiau tą darbą padarytų parlamentarai.

- Bet jūs atstovaujate partijai, kuri Seime turi dešimties narių frakciją?

- Apie minimas pataisas jau diskutavo turbūt visi politikai, ministrai, todėl manau, kad teisės aktų pakeitimai bus inicijuoti. Viskas priklausys nuo Seimo valios ir politinės konjunktūros.

Bet klausimas dėl aukštų politikų, ministrų atsakomybės už neteisingus sprendimus yra diskutuotinas, nes šiandien įstatymas neapibrėžia asmeninės atsakomybės už panašius sprendimus. Išties tuomet visuomenei kyla esminis klausimas - kodėl kaltasis politikas neturi jokios - finansinės ar kitokios - atsakomybės?

„Respublika“ ketino išklausyti ir buvusį vidaus reikalų ministrą R.Palaitį, dėl kurio sprendimo kilo ne tik didžiulis skandalas, FNTT, VRM, kitoms šalies institucijoms padaryta nemenka žala, valstybė patirs ir finansinių nuostolių.

„Labai gerai pasakė ponas Mazuronis, kad teismo sprendimą reikia gerbti. Bet aš turiu savo nuomonę“, - pareiškė R.Palaitis ir padėjo telefono ragelį.

Vytautas Nekrošius, Teisininkas, Vilniaus universiteto profesorius:

Ką politikai kartais pašneka, yra vienas dalykas, tačiau ministras D.Barakauskas teismo sprendimą įvykdė ir tai, beje, padarė pakankamai greitai. Politikas visada turi kalbėti atsakingai. Jeigu teismo sprendimas yra įsigaliojęs, gali patikti arba nepatikti, bet jį privalu vykdyti. Sugrąžinimo į darbą sprendimas yra vykdomas maksimaliai greitai, net nelaukiama, kol jis įsiteisės. Jis vykdomas skubiai net ir tuo atveju, jei atsakovas neabejoja, kad teismo sprendimą skųs. Pirmiausia privalu žmogų grąžinti į pareigas, o tuomet gali skųsti, bylinėtis toliau. V.Giržado atveju vidaus reikalų ministras pareiškė, kad jis pasikonsultuos dėl teismo sprendimo vykdymo, kažko pasiklaus, kaip tai padaryti. Jis turi tokią teisę, bet sprendimą būtina vykdyti. Galbūt ministras norėjo žinoti, kaip geriau tai padaryti, nesukelti kitų teisinių problemų. Konsultacijos, kiek supratau, vyko vos dvi dienas, o tai tikrai neturi jokios reikšmės. Jeigu būtų tariamasi savaitę, dvi, tik tuomet būtų galima kalbėti apie piktybinį teismo sprendimo nevykdymą.

Petras Ragauskas, Teisininkas, Vilniaus universiteto docentas:

 Jeigu ministras D.Barakauskas tikrai nežinojo, kaip įvykdyti teismo sprendimą dėl V.Giržado sugrąžinimo į darbą, ar jam kilo klausimų, tai gal ir gerai, kad jis nusprendė išsiaiškinti visas šios procedūros smulkmenas, nepadaryti klaidos. Tikriausiai pats ministras to teismo sprendimo nė neskaitė, jam apie jį tik referavo tie, kas išmano teisės dalykus. Žmogiškai aš D.Barakauską suprantu, nes ministras tokioje sudėtingoje situacijoje turbūt tiesiog nenorėjo padaryti klaidos. Bet ir tie žmonės turėjo įdėmiai įsigilinti ne tik į teismo sprendimo esmę, bet ir į technines detales, pavyzdžiui, susijusias su leidimo dirbti su slapta medžiaga V.Giržadui sugrąžinimu. Bet, mano nuomone, tokiam variantui VRM galėjo ir pasiruošti iš anksto. Ministerija juk žinojo, kad pirmos instancijos teismas priėmė V.Giržadui palankų sprendimą, todėl tikrai buvo laiko šios institucijos teisininkams atitinkamai pasiruošti ir panašiam LVAT sprendimui. Tad šiuo atveju turime konstatuoti, kad namų darbų ministerijos teisininkai, tarnautojai akivaizdžiai neparuošė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"