Vietoje giliavandenio uosto - didžiausių laivų kompleksas

Vietoje giliavandenio uosto - didžiausių laivų kompleksas

Klaipėdos uoste


Prieš šventes posėdžiavusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai buvo pristatytas projektas, pagal kurį bus rengiami giliavandenio uosto techninės užduoties pasiūlymai. Projektą parengė konkursą laimėjęs Klaipėdos universiteto 
  Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, konkrečiai - dr. Saulius Gulbinskas, profesoriai Vytautas Paulauskas ir Brunonas Gailiušis.


Patvirtinus techninę užduotį, būtų atliekama galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Pasak S. Gulbinsko, tiems darbams numatomi dveji metai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko manymu, iki tol, kol šis objektas būtų atidarytas, praeitų 12-15 metų.


Uosto tarybos nariai turėjo nemažai pastabų minėto projekto rengėjams, tad papildyta techninė užduotis dar turėtų būti svarstoma jau kitų metų sausio vidury planuojamame Uosto tarybos posėdyje.


Esminis dalykas, kurį akcentuoja mokslininkai, - giliavandenis uostas reikalingas ir dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. Jis galėtų būti pradinis giliavandenio uosto etapas ir neužkirstų galimybės ateityje plėsti uostą. AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra siūlo jį vadinti naftos produktų ir suskystintų dujų terminalu.


AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas jau ne pirmą kartą siūlo giliavandenį uostą vadinti Klaipėdos uosto išplėtimu su "Baltmax" tipo laivų kompleksu. Toks pavadinimas, jo manymu, labiau atspindėtų esmę, nes ir dabartinis Klaipėdos uostas yra giliavandenis, tačiau jis negali priimti "Baltmax" tipo laivų, t. y. didžiausių laivų, kokie gali įplaukti į Baltijos jūrą.


Tik kaip alternatyvą, jeigu PAV parodytų, kad giliavandenis uostas darytų labai neigiamą poveikį aplinkai, mokslininkai siūlo palikti svarstyti uosto Būtingėje statybos variantą. Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad tai būtų jau ne Klaipėdos uosto plėtra, o naujas atskiras uostas, kurio kaina, turint omenyje, kad natūralus tokiam uostui reikalingas gylis jūroje yra už 8 km nuo kranto, būtų "auksinė", ir, pasak profesoriaus V. Paulausko, jo mes niekada neturėtume. Miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos teigimu, uostininkai renkasi inžineriniu požiūriu pigiausią variantą. Pasak jo, turėtų būti analizuojami bent 3-4 variantai.


Naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Tarybos posėdyje nedalyvavo, Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus perdavė jo nuostatą - susilaikyti nuo bet kokių skubotų sprendimų.


Dalia BIKAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder