Viliamasi, kad klaipėdiečiams respiratorių neprireiks.

Pasak Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimanto Stanevičiaus, šią ypač sausringą vasarą Respublikoje kasdien kyla apie 200 didesnių ar mažesnių gaisrų.
Šios išties šiurpą keliančios statistikos fone situacijos Klaipėdoje bei jos apylinkėse katastrofiška nepavadinsi, tačiau pastarosiomis dienomis paeiliui kilę net trys gaisrai Smiltynėje bei Kairių poligone privertė sunerimti ir uostamiesčio specialiųjų tarnybų atstovus, miesto bei Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovus.

Statistika kelia nerimą

Rugsėjo 10 d. Smiltynėje, netoli Naujosios perkėlos, kilęs gaisras, paskutiniais duomenimis, nuniokojo 2,2 - 2,5 ha miško plotą, kitą dieną kiek šiauriau pirmosios gaisravietės įsiplieskusi ugnis buvo greit pastebėta, tad ir nuostoliai nepalyginti mažesni - išdegė apie 22 arus valstybės saugomos teritorijos. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus Vlado Portapo, tai, kad tiek Smiltynėje, tiek Kairių poligone gaisrai kilo tuo pačiu laiku - apie 14.30 val. - sukelia itin nemalonių minčių - ar tik tai nebūsiąs kokio nors padegėjo maniako darbas?
Nors Klaipėdoje, kitaip nei Vilniuje, gatvėse žmonių, "pasidabinusių" respiratoriais, dar nematyti, gaisrų statistika toli gražu nenuteikia optimistiškai. Pasak uostamiesčio gaisrininkų vadovo R. Stanevičiaus, per visus 2001-uosius metus jo vadovaujama tarnyba užfiksavo 800 gaisrų, tuo tarpu šiais metais jų gesinti skubėta per 600 kartų. Net 283 kartus iškvietimo priežastis buvo niekdarių padegti žolynai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pateikti skaičiai taip pat nedžiugina. Pasak V. Portapo, šiais metais Smiltynėje jau kilo 23 gaisrai. Laimei, 21-as iš jų didelių nuostolių nepridarė - nukentėjo viso labo 0,96 ha miško ploto, tačiau pastarieji du atvejai verčia sunerimti. Šių gaisrų nuostoliai greičiausiai būtų kur kas didesni, jei laiku į pagalbą specialiosioms tarnyboms nebūtų atskubėję per šimtą Karinių jūrų pajėgų ir Klaipėdos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariškių.

Trūksta technikos ir žmonių

V. Portapas apgailestavo, kad jo vadovaujamas Kuršių nerijos nacionalinis parkas iki šiol neturi nei specialiai gaisrams gesinti skirto padalinio, nei tam tinkamos technikos. Šiandien parkas turi tik tris gaisrines mašinas, iš kurių dvi, beje, gautos kaip labdara, visiškai susidėvėjusios ir praktiškai savo funkcijos neatlieka, kita turima įranga taip pat kadais prašosi nurašoma. Naujai moderniai gaisrų gesinimo mašinai įsigyti, pasak direktoriaus, reikia apie 400 tūkst. litų. Vienintelis būdas tokiai mašinai įsigyti - prašyti, kad Neringos ir Klaipėdos savivaldybės šiam pirkiniui skirtų dalį už įvažiavimą į parko teritoriją surinktų lėšų.
Kadangi, sakė V. Portapas, nemaža dalis parko darbuotojų priversti nuolat budėti bokšteliuose ir girininkijose, nukenčia kiti parko teritorijos tvarkymo darbai.
Pasak Klaipėdos m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo R. Stanevičiaus, jo tarnybos turimos technikos būklė nėra bloga, degalų problemą su Savivaldybės ir apskrities administracijos pagalba taip pat pavyko išspręsti, tačiau ateityje situacija gali ir pasikeisti. Pasak R. Stanevičiaus, gaisrinių parkui atnaujinti Respublikos mastu kasmet būtina įsigyti 16 - 20 naujų mašinų, tuo tarpu lėšų užtenka tik 4 - 5 automobiliams nupirkti.
Pasak uostamiesčio gaisrininkų vado, labai praverstų prie sraigtasparnio kabinamas specialus kaušas. Deja, dėl skirtingų instancijų nesusikalbėjimo jau trejus metus šios, regis, nesudėtingos problemos taip ir nepavyksta išspręsti. Pasak R. Stanevičiaus, pagalbos būtų galima sulaukti iš švedų kolegų - šie sakėsi galintys atskubėti per valandą, ir su visa reikiama technika, - tačiau nuo to galįs nukentėti mūsų valstybės prestižas...

Sudarytas prevencinių priemonių planas

Pasak Klaipėdos VPK štabo komisaro Valdo Balyno, uostamiesčio policijos vyriausiasis komisaras rugsėjo rugsėjo 12 d. patvirtino prevencinių priemonių planą, turintį užkirsti kelią tolesniam gaisrų plitimui. Jau vakar Smiltynėje nuo 10 iki 22 val. tam tikrais maršrutais ėmė patruliuoti mišrūs iš įvairių specialiųjų tarnybų žmonių sudaryti ekipažai. Taip pat nutarta kreiptis į AB "Smiltynės perkėla" vadovybę, kad ši įpareigotų keltų kapitonus perspėti į Smiltynę besikeliančius žmones dėl miškuose susidariusios ypač pavojingos situacijos ir prašytų juos būti itin atsargius. Ugdant gyventojų sąmoningumą, V. Balyno įsitikinimu, svarbią rolę galėtų suvaidinti ir miesto žiniasklaida. Bent kol nesibaigs sausra, ketinama kur kas griežčiau kontroliuoti, kaip laikomasi nacionalinio parko lankymo taisyklių - negailestingai bausti romantiškų pasisėdėjimų prie laužų (juos parko teritorijoje kūrenti kategoriškai draudžiama) mėgėjus bei kitus prasižengėlius.
Vakar rytą vykusiame Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje netgi buvo siūlyta apskritai kuriam laikui uždrausti pasivaikščiojimus po Smiltynės miškus, tačiau galiausiai šios minties buvo atsisakyta - vis dėlto tai esanti miesto rekreacinė zona, tad tokia drastiška priemonė neabejotinai susilauktų didžiulio miestelėnų nepasitenkinimo.
"Kaip išsigelbėjimo laukiam lietaus, - sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius V. Portapas. - Deja, sinoptikai nieko gero nežada."