Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka: Nukainoti mokslininkai

Seimo narių darbo brokas - Viešųjų pirkimų įstatymas - labiausiai parūpo tik patiems politikams, kai iškilo eilinis klausimas dėl partijų finansavimo tvarkos.

Tačiau parlamentarai nė nežino, kad šis teisės aktas bei jo įgyvendinimo kasdienybė kasdien stumia į neviltį ir pasaulio pakraštes daugelį Lietuvos mokslininkų, kuriais politikai esą didžiuojasi tik per parodomuosius savo pasirodymus.

Žadėjo net streikuoti

Premjeras Andrius Kubilius ir kiti šalies vadovai, kuriantys mokslo slėnius, dažnai mėgsta postringauti apie paramą ateities technologijoms, mokslo inovacijoms, tačiau tikrovėje vyksta atvirkštinis procesas.

Prieš kurį laiką grupė įvairių institutų mokslininkų, neapsikentę Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų priespaudos ir biurokratinės Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) veiklos, net tarėsi apie visuotinį šalies mokslo elito streiką.

Mokslininkų teigimu, taikydami šį įstatymą, CPVA klerkai juos jau ne tik įstūmė į aklavietę ir neviltį, tačiau ir tiesiogiai žlugdo šalies mokslo ateitį.

Vadovaujantis buku įstatymu reikalaujama, kad sudėtingiems mokslo tyrimams būtų perkama tik pigiausia specializuota aparatūra, cheminiai reagentai, kurie dažniausiai tiesiog netinka mokslininkų darbui, o pinigai atsiduria baloje.

Tačiau užsiėmusiems mokslo žmonėms kone didžiausią galvos skausmą sukelia CPVA reikalavimai rašyti neįtikėtinų apimčių projektus, kurių, matyt, dažnai nesupranta net patys valdininkai. Net mažiausių pinigų kaulijimo procesas trunka savaitėmis, mėnesiais, bet tai dar nesuteikia garantijos, kad mokslui skubiai reikalingos lėšos bus skirtos. Vadinamieji CPVA ekspertai be jokio paaiškinimo tiesiog gali atmesti prašymą.

Krūva vadeliotojų

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr.Saulius Gražulis „Respublikai“ sakė, kad jau 2000-aisiais, grįžęs iš Vokietijos, kur apsigynė daktaro disertaciją, pastebėjo, jog šalies mokslo problemos tik didėja.

„Mokslo situacija ypač ėmė blogėti atsiradus Viešųjų pirkimų įstatymui ir CPVA, - teigė S.Gražulis. - Mes šiandien turime reikalų su krūva valdininkų, kurie pirmiausia net patys nesupranta, kuo užsiima ir ką turi vadelioti. Antra - CPVA ir panašios struktūros siekia tik viską kontroliuoti, turėdami teisę pasakyti, ką mums gali leisti daryti, o ko - ne. Dabar šio įstatymo taikymo pasekmės yra tokios, kad mokslininkai jau pusę savo laiko skiria administraciniams darbams, bet dažnai vis tiek negalėdami nusipirkti reikiamų darbo priemonių. Lietuvos mokslas yra visiškai žlugdomas, o Seimas pats save atleido nuo Viešųjų pirkimų įstatymo, pagal kurį kuriantys žmonės nebegali gyventi“.

S.Gražulis pasakojo daugybę pavyzdžių, kai mokslininkai yra priversti pirkti pigiausią specializuotą techniką, kuri laboratoriniams tyrimams netinka. Mokslo finansavimas stabdomas net ir dėl ne vietoje padėto projekte kablelio, kurį iškart atranda CPVA tarnautojai. Mokslininkas prisiminė net tragikomišką atvejį, kai norint įsigyti termostatą CPVA „ekspertai“ nesugebėjo suprasti, ką reiškia temperatūrų ribos, kodėl jos turi būti tokios, o ne kitokios.

„Mums reikia įsigyti būtent tos, o ne kitos firmos prietaisą, skirtą tyrimams, tačiau staiga atsiranda kažkoks tiekėjas, kuris pasiūlo esą tokį pat, bet pigesnį daiktą, ir CPVA nurodo įsigyti būtent jį. Jau kitą dieną laboratorijoje matome, kad pinigai išleisti veltui - pigus prietaisas rodo nesąmones, - sakė S.Gražulis. - Kai dirbau Vokietijoje, mokslininkui tereikdavo apie pageidaujamą cheminį reagentą įrašyti į laboratorijos knygą ir jis būdavo pristatomas jei ne vakare, tai kitą dieną. Lietuvoje reikia rašyti keliasdešimties puslapių projektą ir savaitėmis gaišti laiką kaulijant pinigų iš CPVA. Laboratorijos vedėjas gali sugaišti ir kelis mėnesius, tačiau nebus garantuotas, kad reikiamą darbo priemonę gaus, nes gali atsirasti pigesnės, nors ir netinkamos moksliniam tyrimui, medžiagos tiekėjas, o projektas sustos“.

Mokslų daktarą stebina ir CPVA reikalavimai net paprastiems daiktams, pavyzdžiui, kompiuterio procesoriui įsigyti, rengti keliasdešimties ar kelių šimtų puslapių projektus. S.Gražulis sako, kad tose džiunglėse net neįmanoma susigaudyti, tačiau galbūt taip sugalvota dėl kažkieno finansinių interesų.

Ministerija liko kurčia

Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka „Respublikai“ sakė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo žala šalies mokslui tapo „baisiu dalyku“.

„Mes į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šios problemos beldžiamės jau ne pirmus metus, tačiau niekas nesikeičia - arba visai negauname atsakymo, arba mums pasako, kad tokie yra Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, - pripažino B.Juodka. - Mažiausios kainos reikalavimas moksliniams tyrimams yra siaubingas dalykas. Kokybiški, tikslumą garantuojantys produktai niekur nekainuoja pigiai, tačiau mokslo įstaigos pagal įstatymą privalo įsigyti būtent pigesnius, nežinia ko vertus pakaitalus. Be to, viešieji pirkimai ilgai užtrunka, o mokslininkas negali žinoti, kokio tiksliai reagento laboratorijoje jam prireiks kitą savaitę“.

Vilniaus universiteto vadovas neslėpė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo daroma žala šalies mokslo ateičiai yra pateisinama, esą Briuselio reikalavimais ir griežtomis taisyklėmis.

„Visi mūsų raštai ir bandymai pažadinti valdžios žmones įprastai baigiasi atsirašymu, kad tokie yra Europos Sąjungos reikalavimai Viešųjų pirkimų įstatymui, - sakė B.Juodka. - Tačiau universiteto žmonės išsiaiškino, kad būtent Briuselis mažiau reglamentuoja įvairius reikalavimus nei užsibrėžė sukurti mūsų biurokratai“.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys „Respublikai“ sakė, kad apie Viešųjų pirkimų įstatymo žalos mokslo ateičiai problemą yra girdėjęs „iš viešosios erdvės“.

„Esu šį tą girdėjęs, tačiau į mūsų komitetą dėl tokios bėdos oficialiai dar niekas nesikreipė iš jokios institucijos, - teigė V.Stundys. - Ar galime kelti šią problemą savarankiškai? Geras klausimas, bet problemą pirmiausia reikia gerai identifikuoti, o identifikuoja tik tie, kurie su ja susiduria tiesiogiai. Šią savaitę turėsime pokalbį dėl Viešųjų pirkimų įstatymo veikimo kultūros srityje, tad gal būtų gera proga pakalbėti ir apie mokslą“.

Gerai gyvena gražus būrys

CPVA direktoriaus pavaduotojas, einantis direktoriaus pareigas Mindaugas Keizeris „Respublikai“ pasakojo, kad net jeigu mokslininkams būtinai reikia įsigyti tik konkretaus gamintojo ir tik brangiausią įrangą, nėra jokios garantijos, kad kas nors pasaulyje negamina tokio paties, bet pigesnio daikto.

Pasak M.Keizerio, pernai CPVA Lietuvos biudžetui kainavo apie 2,2 mln. litų, o iš viso šios agentūros išlaikymas, įskaitant „technines paramas“ iš Europos Komisijos, struktūrinių fondų, atsiėjo apie 23 mln. litų. CPVA darbuojasi apie 300 žmonių, darbo užmokesčio vidurkis čia siekia 4497 litus. Direktoriaus pavaduotojų atlyginimai yra 7824 litai, o direktoriaus - 8694 litai. Tiesa, agentūros vadovas Viktoras Sirvydis net nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio yra ilgalaikėje komandiruotėje užsienyje.

Krescencijus STOŠKUS, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras:

Prieš priimant naują įstatymą, Vakaruose privalu visas smulkmenas aptarti su konkrečios srities specialistais, išmanančiais žmonėmis. Lietuvoje to nėra, todėl belieka tik išmanieji Seimo nariai, kurie savo įstatymus taiso vos juos priėmę. Aš nesuprantu, kaip galima mažiausios kainos reikalavimą apskritai taikyti moksle, jeigu visam pasauliui aišku, kad pigios įrangos, reagentų, prietaisų laboratorijose tiesiog nebūna. Tad sunku suvokti, kaip mūsų mokslininkai apskritai dirba, daro atradimus. Mokslo finansavimo problema yra labai opi, bet baisiausia, kad ji rūpi tik patiems mokslininkams, kurie privalo rūpintis ne savo tyrimais, atradimais, o finansavimu ir administraciniais reikalais. Bėda ir ta, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius po rinkimų galvojo apie rinkimų rezultatus, vėliau - apie kažką kita, o dabar - vėl apie rinkimus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika