Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius jau ne pirmą kartą, galimai peržengdamas savo kompetencijos ribas, patenka į skandalą. Buvo kalbama, kad praėjusių metų balandį kilusiame "mailiaus skandale" pagarsėjęs V. Valentinavičius faktiškai tapo antruoju žmogumi po Premjero, dabar Premjero patarėjas, ko gero, galėtų būti laikomas pirmu žmogumi dėl savo "autoritetingos" nuomonės, pareikštos JAV ambasadorei Lietuvoje Anne Derse.
Diskutuodamas su JAV ambasadore Lietuvoje Anne Derse, Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus naujasis patarėjas vidaus politikos reikalams V. Valentinavičius sakė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė "dar turi daug išmokti" apie tai, kaip Lietuvoje veikia politika, bet ji greitai mokosi, kad Lietuvos užsienio politika atsisakė garsios antirusiškos retorikos, kad taptų artimesne NATO ir ES komandų veikėja ir kad Lietuva tebėra lojali Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė.
V. Valentinavičius, buvęs žurnalistas, taip pat išsakė susirūpinimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidai ir aptarė įvairių žiniasklaidos priemonių esą silpnąsias ir stipriąsias puses. Jis taip pat sakė, kad Lietuvos visuomenės laukia dar daug darbo, norint pašalinti antisemitizmą, ir kad pažanga, sprendžiant tokias problemas kaip homoseksualų diskriminacijos naikinimas, gali vykti tik lėtai, nes Lietuva yra konservatyvi ir katalikiška šalis, rašoma "WikiLeaks" pažymoje.
Ambasadorė A. Derse su V. Valentinavičiumi susitiko gruodžio 16 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis prisijungė prie A. Kubiliaus komandos kaip patarėjas vidaus politikos reikalams. Anksčiau jis dirbo laikraščio reporteriu, televizijos žinių vedėju, naujienų agentūros užsienio naujienų redaktoriumi ir "Laisvosios Europos" radijo vadovo pavaduotoju. Jis ne tik patars politikos klausimais, bet ir padės pertvarkyti Ministro Pirmininko viešųjų ryšių kampaniją, "nes šiuo metu ji nelabai gera". Pasak jo, A. Kubilius turėtų dažniau reikšti su jo partijos požiūriu sutampančią nuomonę. V. Valentinavičiaus teigimu, Premjeras sunkiai sulaukia pritarimo ir pasitikėjimo savo veiksmais. "Jo sprendimai yra stiprūs ir priimtini, - sakė V. Valentinavičius, - bet sunkiau sekasi juos tinkamai pateikti ir populiarinti".
Pasak V. Valentinavičiaus, A. Kubiliaus Konservatorių partijos vadovaujama valdančioji koalicija Seime yra trapi. Jo teigimu, net Konservatorių partijos viduje bendravimas būna prastas ir negalima pasikliauti kai kuriais nariais, kurie gali nesilaikyti partijos reikalavimų. Pasak V. Valentinavičiaus, vienos koalicijos narės, Tautos atgimimo partijos, skilimas į dvi frakcijas tapo didele problema, nes dabar jų balsai neprognozuojami. Mažesnioji frakcija pasiliko koalicijoje, o didesnioji derasi dėl vietos koalicijoje. Didesnioji frakcija šį mėnesį parėmė koaliciją balsuojant už 2010 m. biudžetą, tačiau iki paskutinės minutės buvo neaišku, ar ji tai padarys.
V. Valentinavičius teigė, kad D. Grybauskaitės charakteris stiprus, ir ji nori viską greitai atlikti. Tačiau jis pažymėjo, kad D. Grybauskaitei trūksta žinių, kaip veikti Lietuvos politinėje sistemoje ir ypač, kaip bendrauti su Seimu. ("Žinoma, racionaliam žmogui labai sunku suprasti ir priimti tai, ką daro Seimas", - pridūrė V. Valentinavičius.) Jo nuomone, nors Prezidentė ir turi daug ko išmokti apie bendravimą su Seimu, "ji greitai mokosi ir jau geriau viską supranta".
A. Kubiliui suformavus naują Vyriausybę ir po kelių mėnesių Prezidente išrinkus D. Grybauskaitę, iš esmės pasikeitė Lietuvos vykdoma užsienio politika, teigė V.Valentinavičius. Valdant Prezidentui Valdui Adamkui, kaip jis sakė,"paprastai buvo laikomasi antirusiškos, prolietuviškos ir proamerikietiškos krypties. Tačiau V. Adamkaus antirusizmas liko kalbų lygio. Rusija visada Lietuvai buvo geopolitinė grėsmė. Tai mūsų problema ir skausminga vieta. Geriausia, ką galime padaryti, kad ją įveiktume, tai tapti kuo geresne Europos Sąjungos ir NATO nare. Kad tai pasiektume, mums nereikalinga antirusiška retorika, mums tik reikia būti gerais europiečiais ir Aljanso nariais", sakė V. Valentinavičius.
V. Adamkaus laikais, V. Valentinavičiaus teigimu, Lietuva buvo žinoma kaip ne itin patikima NATO narė dėl savo pareiškimų apie Rusiją, kuriais griežtumu pranoko kitas Sąjungos nares. "Dabar antirusiškos retorikos buvo atsisakyta, ir tai padėjo Lietuvai pagerinti santykius su ES ir NATO". Tačiau V. Valentinavičius ambasadorę patikino, kad dėl tokios sustiprėjusios partnerystės ryšiai su JAV nenukentėjo: "Bandoma įrodyti, kad dabar Lietuva yra mažiau atsidavusi Aljansui. Iš tikrųjų santykiai su JAV išliko kokie buvę, o nesklandumai santykiuose su Rusija pašalinti, ir dabar mes esame normali ES ir NATO šalis narė".
Kalbėdamas apie Seimo tyrimą dėl galimai prieš kelerius metus Lietuvoje įkurto CŽV kalėjimo, V. Valentinavičius sakė, kad tyrimo tikslas nebuvo peržiūrėti santykius su JAV, bet patikrinti, ar lietuviai nevykdė kokios nors nelegalios veiklos.
"Šiuo metu mes sprendžiame specialiųjų tyrimų tarnybų problemą: jos neturi pakankamos civilių kontrolės, - sakė V. Valentinavičius. - Mūsų specialiųjų tyrimų tarnybos įpratusios pačios priimti sprendimus. Mes norime rasti žmones, kurie priėmė sprendimus, sutepusius tarptautinę Lietuvos reputaciją".
V. Valentinavičiaus nuomone, Lietuvos ir JAV ryšiai visada buvo stiprūs. "Natūralu, kad žmonės domisi, ką veikia mūsų didžiausias sąjungininkas ir stipriausia karinė jėga visame pasaulyje. Tačiau tai - tik teorija. Vis dėlto ten emigravo daug lietuvių, beveik kiekviena šeima turi giminaičių Šiaurės Amerikoje, tad šis reikalas tampa asmeninis".
Nors Lietuvą ir JAV sieja asmeniniai ryšiai, V. Valentinavičius pažymėjo, kad tik apie 20 procentų lietuvių kalba angliškai, tuo tarpu rusiškai kalba net 80 procentų. CNN televizijos kanalą žiūri viso labo 2 procentai lietuvių, bet maždaug 10 procentų jų žiūri rusiškus kanalus, pavyzdžiui, Pirmąjį Baltijos kanalą. (Jis paminėjo, kad lietuviškus televizijos kanalus žiūri maždaug ketvirtadalis auditorijos). Be rusakalbės žiniasklaidos, dar nerimą kelia tai, kad rusams priklauso lietuviškų žiniasklaidos priemonių. "Šalies situacija dėl žiniasklaidos priemonių labai sunki. Lietuva susiduria su problema dėl žiniasklaidos priemonių realizavimo rinkoje atsiperkamumo. Baiminamasi, kad rusai gali lengvai investuoti į vietinę žiniasklaidą. Pavyzdžiui, rusų bankas "Snoras", kuris turi akcijų "Lietuvos ryto" dienraštyje", - sakė V. Valentinavičius.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos žiniasklaida susiduria su finansiniais sunkumais dėl to, kad žiniasklaida įprato gyventi iš valstybinių įstaigų ir pareigūnų pinigų, kuriais buvo mokama už reklamą, tačiau iš tikrųjų tokiu būdu buvo nusiperkama teigiama nuomonė apie save.
"Pagrindiniai šalies dienraščiai "Lietuvos rytas" ir "Respublika" įprato gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų, - teigė V. Valentinavičius. - Žiniasklaidos rinkos neproporcingumas yra tiesiog milžiniškas. Aš nežinau, kaip atitaisyti tokios praktikos padarytą žalą". Pasak jo, A. Kubiliaus Vyriausybė viską pakeitė - pinigų srautai žiniasklaidai, tikintis jos palankumo, išseko. Tačiau Lietuva gauna Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, kuri yra skirta reklamuoti ir skatinti ES projektus per šalies žiniasklaidą. V. Valentinavičiaus teigimu, Vyriausybė stengiasi, kad šie pinigai būtų panaudoti teisingai ir kryptingai: "Mes stengiamės rasti geriausius būdus siekiant kontroliuoti žiniasklaidai skirtus visuomenės pinigus. Be abejo, daug gerų dalykų galima padaryti Vyriausybės lėšomis. Tačiau pagal ankstesnę praktiką, akivaizdu, jog išleisti pinigai nepateisino jokių tikslų. Mes pinigus turime naudoti skaidriais būdais ir neiškraipyti žiniasklaidos rinkos".
Premjero patarėjas pabrėžė, kad pagrindinis lietuvių naujienų šaltinis - televizijos ir interneto portalai, tuo metu spaudos įtaka ir toliau esą silpstanti. Jis paminėjo kiekvienos žiniasklaidos priemonės privalumus. Pasak V. Valentinavičiaus, spaudos žiniasklaidoje geriausias yra "Verslo žinių" dienraštis, tačiau turintis labai siaurą auditoriją. www.delfi.lt esąs galingiausias ir didžiausias interneto portalas, "darąs įtaką kitoms naujienų svetainėms siekiant prilygti jam". Anot patarėjo, privačios LNK ir TV3 televizijos yra didžiausios naujienų transliuotojos. Jos esančios politiškai neutralios, tačiau naujienoms skiriančios labai mažą dalį savo šaltinių. LRT didžiulę įtaką vis dar daro anksčiau valdžioje buvę socialdemokratai. "Jis (nacionalinis transliuotojas) yra per daug įsitraukęs į politiką ir išsibalansavęs, - teigė V. Valentinavičius. - Reikia pakeisti generalinį direktorių, tačiau tai padaryti yra gana sudėtinga, nes jis turi tvirtą užnugarį, saugantį jį nuo pakeitimo dėl politinių priežasčių".
V. Valentinavičius teigė, kad ekonominė krizė ir toliau bus A. Kubiliaus 2010 metų Vyriausybės prioritetas.
Pasak V. Valentinavičiaus, turto grąžinimas žydų bendruomenei taip pat yra Vyriausybės darbotvarkės prioritetas, nors tokio įstatymo patvirtinimas pareikalautų politinių išlaidų. "Politiškai toks sprendimas yra gana drąsus, nes Lietuvoje antisemitizmas yra populiarus, darantis per didelę įtaką šaliai, - teigė jis. - Mums dar daug reikia išmokti siekiant susidoroti su antisemitizmu šalyje. Dabartinė karta neprisimena, jog čia kažkada gyveno žydai, tačiau yra ir senoji karta, turinti antisemitizmo požymių. Ir tarp viso to dar yra 50 metų Sovietų Sąjungos propagandos". Anot patarėjo, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centras daug padarė dėl tolerancijos mokymo, tačiau to nepakanka. Ambasadorė patikino, kad bus daroma viskas, kas įmanoma siekiant skatinti toleranciją ir kovoti su antisemitizmu.
V. Valentinavičius taip pat sakė, kad Seime svarstomas įstatymas, pagal kurį informacija apie homoseksualus būtų laikoma žalinga nepilnamečiams, kenkia tarptautinei Lietuvos reputacijai, ir teigė, kad pokyčiai šiuo klausimu galėtų įvykti tik labai lėtai. "Politiniai procesai šiuo klausimu yra labai vangūs. Mes turime "zoologinių" homofobų ir karingų liberalų", - sakė jis. "Negalima judėti į priekį neatsižvelgus į tai, kad Lietuva yra labai konservatyvi ir katalikiška šalis. Eiti į priekį reikia lėtai. Bet koks radikalus Seimo sprendimas procesą tik pristabdys", - pažymėjo Premjero patarėjas, rašoma "WikiLeaks" pažymoje.
Naujienų agentūros ELTA korespondentės paprašytas pakomentuoti sąmyšį žiniasklaidoje sukėlusią situaciją, V. Valentinavičius nebuvo linkęs kalbėti.
"Aš viską pasakiau "15 min.", ir kas ten parašyta, tas galioja. Nieko daugiau aš nekalbėsiu", - ragelį padėjo V. Valentinavičius.
Tiesa, "15 min." žurnalistams V. Valentinavičius teigė taip pat nenorįs nieko komentuoti.
"Kas tie "nutekėję" dokumentai? Jūs garantuojate jų autentiškumą? Aš turiu pagrindo jais netikėti. Aš nieko panašaus neprisimenu, todėl nieko nekomentuosiu", - kalbėjo V. Valentinavičius.
Paklaustas, ar apskritai įvyko susitikimas su A. Derse, Premjero patarėjas tikino tokio susitikimo nepamenąs.
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Premjero patarėjas V. Valentinavičius minėjo ir galimą siekį nuversti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių, dviejų opozicinių Seimo frakcijų vadovai kreipėsi į Premjerą A. Kubilių, prašydami paaiškinti jo patarėjo veiksmus ir kalbas.
"Mano supratimu, visuomeninis transliuotojas yra tokia institucija, kuri neturi būti veikiama jokios valdžios bei jos atstovų. Pasirodžius informacijai apie V. Valentinavičiaus veiksmus, tapo akivaizdus ir valdančiųjų konservatorių bandymas padaryti viešąjį transliuotoją sau pavaldžia tarnaite, lygiai taip, kaip buvo Kęstučio Petrauskio vadovavimo laikais", - teigia Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis.
Anot parlamentaro, tokie veiksmai neturi nieko bendro su demokratija, todėl jis norėtų žinoti, ar tokia pozicija, kurią dėstė V. Valentinavičius, yra Premjero A. Kubiliaus ir Vyriausybės pozicija, ar tai yra tik asmeninė Premjero patarėjo nuomonė.
"Jei tai oficiali Vyriausybės ir valdančiosios daugumos pozicija, prašau Premjero paaiškinti, kas vyksta mūsų valstybėje. O jeigu tai asmeninė V. Valentinavičiaus iniciatyva, Premjeras privalo pareikalauti pastarojo paaiškinimo ir asmeninės atsakomybės už šį antikonstitucinį veiksmą", - teigė V. Mazuronis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus teigimu, konservatorių Vyriausybė ne kartą bandė bet kokiomis priemonėmis sužlugdyti visuomeninį transliuotoją, mažino finansavimą, rengė įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus, visuomeninis transliuotojas taptų ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporu.
Anot Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimo, vos tapęs Ministro Pirmininko patarėju, pats buvęs žurnalistas V. Valentinavičius pareiškė, kad LRT generalinį direktorių reikia pakeisti. (...). Po tokio pasikeitimo visuomenė vietoj valdžios kritikos girdėtų tik pagyras valdžiai bei kritiką jos oponentams. Akivaizdu, kad kalbantys apie žiniasklaidos laisvę konservatoriai patys siekia surišti jai rankas.
"Dabar ponas V. Valentinavičius bando išsisukti ir teigia nepamenantis pokalbio su JAV ambasadore. Nepaisant išsisukinėjimų, tikslai akivaizdūs, tačiau mes - socialdemokratai - visuomet nuosekliai gynę spaudos laisvę, neleisime, kad LRT taptų priklausoma nuo politikų valios. Tikimės, kad prie šių demokratinių vertybių gynimo prisijungs šalies Prezidentė, kitos opozicinės partijos ir blaiviai mąstantys konservatoriai", - sako Socialdemokratų partijos ir jos frakcijos Seime vadovas.
Tuo tarpu Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad konservatoriai nesiekė ir nesiekia iš posto pašalinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus.
"Aš tikrai tokios informacijos nesu skaitęs. "WikiLeaks", kaip žinote, yra privačių diplomatinių susirašinėjimų informacija, tikrai negaliu jos nagrinėti, o kaip rodo, jeigu aš gerai suprantu, tai "WikiLeaks" informacija yra iš 2009 metų, šiandien matėte gyvą ir sveiką, labai gerai besijaučiantį generalinį direktorių čia, Vyriausybės koridoriuose. Taip kad visa kita neatspindi jokios realios tikrovės", - pirmadienį klausiamas, kaip vertina tai, jog "WikiLeaks" dokumentuose minima, kad konservatoriai siekia nuversti LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, sakė A. Kubilius.
"Aš tikrai nesiekiu jo nuversti, kaip ir nesiekiu ko nors kito nuversti", - teigė Ministras Pirmininkas.
Pernai balandžio pabaigoje paaiškėjo skandalingas faktas, kad artimiausias Premjero A. Kubiliaus patarėjas, buvęs žurnalistas V. Valentinavičius, lydimas Vyriausybės teisininkės bei personalo skyriaus vedėjos, atvyko į FNTT būstinę.
Pateikęs Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Dainiaus Baraniūno leidimą, V. Valentinavičius pasinaudojo galimybe susipažinti su mailiaus bylos tyrimu.
Tuo metu laikinai FNTT vadovavęs Alvydas Packevičius nepasipriešino Premjero politinio pasitikėjimo patarėjo V. Valentinavičiaus smalsumui sužinoti ikiteisminio tyrimo detales, nors šis incidentas šokiravo net vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.
A. Kubilius besąlygiškai gynė savo smalsųjį patarėją V. Valentinavičių, kuris Vyriausybėje jau faktiškai tapo antruoju žmogumi po Premjero.
Premjerui pernai balandžio 26-ąją priminus, kad net vidaus reikalų ministras R. Palaitis jau įžvelgė politikų bandymą kištis į bylos, kurioje figūruoja ir konservatorių ministro K. Starkevičiaus pavardė, tyrimą, A. Kubilius teigė, kad "ministras tikriausiai buvo blogai informuotas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą