Filosofas Vytautas Radžvilas neatmeta, kad dar vienas piliečių plebiscitas yra galimas, nors praėjusį spalį jie jau buvo pasisakę prieš Ignalinos atominę elektrinę.
„Pirmasis referendumas buvo, tautos nuomonė aiški, - tokios pozicijos laikosi filosofas. - Referendumai kainuoja brangiai. Antro referendumo siūlymas gali būti tuo atveju, jeigu labai dalykiškai bus išaiškintos numatomos elektrinės statybos aplinkybės ir referendumas būtų ne patariamasis, o imperatyvinis. Antrasis teoriškai galimas argumentuojant tuo, kad valdžia nesugebėjo pirmajam pateikti tokiam apsisprendimui būtinos informacijos“.
V.Radžvilas būgštauja, jeigu nusprendus rengti dar vieną referendumą žmonės žinos tiek, kiek informacijos turėjo rudenį, viskas baigsis tik pinigų iššvaistymu, nepagarbos tautos valiai pasireiškimu. „Kartoti klaidas būtų nusikaltimas savo piliečiams“, - sako jis.
Filosofas pripažįsta, kad gali atsitikti ir taip, kad valdžia, sulaukusi jos netenkinančių antrojo referendumo rezultatų, vis viena ieškos būdų, kaip išlupti tautos pritarimą. Jis prisako, kad tam „yra visi požymiai“. O kad šitai neįvyktų, antrajam referendumui, jeigu toks būtų, turi būti pateikta kuo išsamesnė informacija.
Pašnekovo teigimu, rudens referendumas jam siejasi su neigiamomis emocijomis. Mat išsakyta tautos valia, kad Ignalinos atominės nereikia, jam nekėlė abejonių. Žmonės balsavo, nors negavo patikimos informacijos, ką Lietuvai reiškia atominė elektrinė, o tuometinė valdžia nematė reikalo šito aiškinti.
Taip buvo elgiamasi, galvoja V.Radžvilas, dėl dviejų priežasčių - arba turima informacija buvo nepalanki rezultatams, kokių valdžia tikėjosi iš referendumo, arba pasireiškė į kraują įaugęs valdžios bruožas niekinti savo piliečius. Tokiu atveju reiklesni piliečiai iš tiesų galėjo pasijusti pažeminti.
Paklaustas, ar neigdama žmonių valią ir piršdama naują plebiscitą valdžia nekompromituoja pačios referendumo idėjos, V.Radžvilas kalbėjo: „Referendumo idėja buvo sukompromituota iš pat pradžių. Mūsų šalyje laimėti, jeigu tai netinka valdžiai, beveik neįmanoma“.
* * *
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad dar vienas referendumas dėl atominės elektrinės būtų net labai teisingas žingsnis. Esą jis galėtų atsakyti į tuos klausimus, dėl kurių iki šiol netyla ginčai.
„Šitame referendume užduotu klausimu negalima buvo uždrausti atominės statybos, buvo galima tik nepritarti, - sakė Z.Vaigauskas. - Todėl teisiškai išėjo, kad jokio sprendimo nebuvo priimta. Referendumas įvyko, o sprendimo nėra.
O priešingo referendumo klausimo nebuvo. Reikia labai tiksliai referendumo klausimus formuluoti“.
Prisiminus, kaip buvo viliojami piliečiai į balsavimo apylinkes stojant į Europos Sąjungą, gali atrodyti, kad referendumai panaudojami tam, kad valdžia pasiektų to, ko reikia jai pačiai, o ne piliečiams.
VRK pirmininkas neskuba kaltinti valdžios kažkokių tik jai naudingų tikslų siekimu. Jis mano, kad valdžia, atsižvelgdama į pirmo referendumo politinius atgarsius, iš tiesų norėtų ieškoti aiškumo.
„Aš sakyčiau, kad reikia ne valdžią peikti, bet vis dėlto spręsti tuos reikalus. Reikia, ir šiuo atveju tai būtų esminis dalykas, kad būtų aiškiai suformuluotas klausimas, labai aiškiai suteikta informacija žmonėms, oponentams leista pakankamai pasisakyti. Referendumą turėtų nulemti racionalūs pasvarstymai, pagrįsti žinojimu, o ne emocijomis: statyti ar nestatyti, kariauti prieš valdžią ar nekariauti. Tai gerų dalykų neduoda“, - svarstė Z.Vaigauskas.
Jis pastebėjo, kad praėjusiame referendume faktiškai į vienus vartus vykusi agitacija iš esmės atnešė priešingus rezultatus, nei tikėjosi valdžia, metusi balsuotojų nuomonei formuoti milžiniškus pinigus.
„Pas mus nėra alternatyvaus referendumo. Yra referendumas, kuriame nuostata priimama. Negalima priimti nuostatos - „Ar statyti“. Turi būti: „Statyti atominę elektrinę“, „Nestatyti atominės elektrinės“. „Uždrausti statyti“. Alternatyvos neturi būti“, - moko Z.Vaigauskas.
Referendumas dėl atominės elektrinės nestatymo Lietuvoje - ne pirmas, kai nepaisoma Referendumo įstatymo. Balsuojant dėl stojimo į ES, rinkėjų aktyvumas buvo toks mažas, kad referendumas būtų net neįvykęs. Todėl referendumas vietoj vienos dienos vyko dvi. Rinkėjus pamasinant alumi ir skalbimo milteliais.
Tačiau antrąkart tautos alumi ir milteliais nebeapimsi. Šįsyk pasimokyta iš Islandijos. Ten valdžia, siekdama savo piliečių pinigais gelbėti bankrutavusiame „IceSave“ banke laikytus britų ir olandų pinigus, prieš trejetą metų referendumu bandė gauti tautos pritarimą. Tauta nepritarė. Tada buvo surengtas dar vienas referendumas. Bet ir tada nepavyko. Jei islandai būtų lietuviai, ko gero, būtų buvęs ir trečias, ir ketvirtas. Kol būtų išgautas tautos pritarimas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą