Visus Seimo narius siūloma rinkti tik vienmandatėse rinkimų apygardose

Visus Seimo narius siūloma rinkti tik vienmandatėse rinkimų apygardose

Siūloma atsisakyti balsavimo už partijų kandidatų sąrašus ir visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse rinkimų apygardose.

Tokį naujos redakcijos Seimo rinkimų įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys. Jis siūlo, kad šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d.

"Projekto tikslas - mišrią (proporcinės ir daugumos atstovavimo) dabartinę Seimo rinkimų tvarką, kai vienmandatėse rinkimų apygardose renkamas 71 Seimo narys, o balsuojant už partijų kandidatų sąrašus renkami 70 Seimo narių, pakeisti nauja dviejų turų daugumos atstovavimo (mažoritarine) rinkimų tvarka, kai visi Seimo nariai renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose", - sako D. Kreivys.

Jis siūlo nustatyti naują vienmandačių rinkimų apygardų skaičių - 141 ir, atsisakius balsavimo už partijų kandidatų sąrašus, jose rinkti visus Seimo narius. Taip pat siūloma nustatyti naują didžiausią leistiną rinkimų apylinkių dydį - ne daugiau kaip 3000 rinkimų apylinkėje gyvenančių rinkėjų.

Įstatymo projekto parengęs Seimo narys D. Kreivys sako, kad visuomenėje nuolat girdime vis aštresnių pasisakymų bei svarstymų apie Seimo narių tiesioginės atsakomybės rinkėjams trūkumą.

"Kaip matyti iš visuomenės nuomonės apklausų, net dvi trečiosios rinkėjų norėtų visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose. Teikiamu įstatymo projektu siekiama patobulinti tiesioginės atskaitomybės rinkėjams trūkumą lemiančią dabartinę Seimo rinkimų sistemą, sukurti sąlygas stabilesnei politinei sistemai, sustiprinti partijas ir pasitikėjimą jomis, užtikrinti stabilesnį įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžių darbą, padaryti rinkimų sistemą paprastesnę, skaidresnę ir labiau suprantamesne rinkėjams", - sako projekto autorius.

Jo nuomone, nauja rinkimų įstatymo redakcija ne tik sustiprintų tiesioginę išrinktų politikų atskaitomybę rinkėjams, bet ir padidintų partijų vykdomos politikos atitikimą šalies gyventojų lūkesčiams bei interesams.

Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas nustato mišrią (proporcinę ir daugumos atstovavimo) Seimo rinkimų tvarką, kai vienmandatėse rinkimų apygardose renkamas 71 Seimo narys, o balsuojant už partijų kandidatų sąrašus renkami 70 Seimo narių.

Kaip ELTA jau skelbė, praėjusią savaitę Seimo frakcijų vadovai, diskutavę pas Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę apie Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl rinkimų apygardų įgyvendinimą, sutarė, kad 2016 metais rinkimų sistemos nekeis.

Planuojama koreguoti rinkimų apygardas pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Taip pat frakcijoms pasiūlyta padiskutuoti ir dėl 2020 metų galimos rinkimų sistemos pakeitimo.

KT pripažino, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostata, jog "rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus" tiek, kiek pagal ją leidžiamas iki 20 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, prieštarauja Konstitucijai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder