Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingų kritimas yra nuoseklus ir „reto dizaino“, LRT.lt sako sociologas Vladas Gaidys: „Septyni mėnesiai iš eilės... Pridedi liniuotę ir matai „važiavimą“ žemyn. Gruodį juos palaikė 45 proc. balsuojančiųjų, o dabar – 22 proc.“ Pasak politologo Virgio Valentinavičiaus, artėjantys prezidento rinkimai bus veiksnys, kuris partijų reitingus gali pakeisti iš esmės.
Paskutiniai dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikti bendrovės „Vilmorus“ duomenys rodo, kad opozinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pagal populiarumą nesmarkiai aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). „Valstiečių“ reitingai smunka jau septintą mėnesį iš eilės – už juos dabar balsuotų apie 13 proc. rinkėjų (arba 22 proc. nuo atėjusiųjų į rinkimus). Tuo metu konservatorius-krikdemus palaikytų 13,5 proc. nuo visų gyventojų ir 23,5 – nuo balsuojančiųjų.
Nors TS-LKD „valstiečius“ aplenkė nedideliu skirtumu, tikėtina, kad dėl ištikimo elektorato už juos galėtų balsuoti ir daugiau rinkėjų. Per 2014-aisiais vykusius Europos Parlamento rinkimus konservatoriai-krikdemai gavo daugiausia balsų tarp visų partijų, nors pergalė buvo prognozuota ne TS-LKD, bet Socialdemokratų partijai. Prieš paskutinius Seimo rinkimus pergalė buvo prognozuota LVŽS, tačiau pirmajame rinkimų ture geriau pasirodė konservatoriai-krikdemai, gavę maždaug 70 tūkst. balsų daugiau nei dar ankstesniuose Seimo rinkimuose.
„Aš manau, kad jie gautų daugiau. Jie [konservatorių rinkėjai] labiau motyvuoti, išsilavinę, besidomintys, – LRT.lt sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. – Pirmiausia, reikia žiūrėti į „valstiečius“. Jų kritimas yra nuoseklus ir „reto dizaino“. Septyni mėnesiai iš eilės... Pridedi liniuotę ir matai „važiavimą“ žemyn. Gruodį juos palaikė 45 proc. balsuojančiųjų, o dabar – 22 proc. Tam įtakos turėjo ir Darbo kodeksas. Be to, jei apie alkoholį kalbi dešimt kartų daugiau nei, pavyzdžiui, apie vaistus, kažin, ar susilauksi populiarumo.“
„Valstiečių“ reitingams krintant, nuo metų pradžios reitingus auginasi konservatoriai. Be to, pasak sociologo, TS-LKD reitingus gali dar labiau pasikelti – žmonėms esą turėjo patikti jų kalbos dėl PVM lengvatos šildymui ir kiti klausimai. Konservatorių reitingas gali pakilti dar ir dėl to, kad mažėja ne tik LVŽS populiarumas, bet ir jų lyderių – Ramūno Karbauskio bei Sauliaus Skvernelio, taip pat – ministrų.
„S. Skvernelis buvo populiariausias, o nuo kovo sparčiai mažėja jo reitingas. Ministrai dar gegužę visi turėjo teigiamą balansą, o birželį jau trys buvo su neigiamu, liepą – 9 iš 14. Nesakyčiau, kad tai, kas vyksta, yra negrįžtama – jų klaidos yra fundamentalios, dalis – nulemtos viešųjų ryšių. Žmonėms patinka, kai vyksta kokie nors mažinimai, išvarymai iš „Lietuvos geležinkelių“ ar Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Bet 40 dienų atostogos Seimo nariams tikrai nepatenkina. Jei būtų atvirkščiai, gal patiktų. Viskas priklausys nuo tolesnių „valstiečių“ veiksmų, bet dabar jaunesni, išsilavinę žmonės į juos žiūri labai kritiškai“, – LRT.lt komentavo sociologas V. Gaidys.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas sako, kad konservatoriai visada turi didesnį ištikimų ir patikimų rinkėjų ratą, jų rinkėjas yra labiau disciplinuotas ir linkęs ateiti į rinkimus.
„Ar jie gali turėti daugiau balsų jau konkrečiuose rinkimuose nei rodo apklausų rezultatai? Taip. Ar gali būti pirmi pagal apklausas? Kitas klausimas. Kol kas jie neturi aiškaus kilimo į viršų. Jie yra įstrigę panašiame lygmenyje ir gali aplenkti „valstiečius“ tada, kai pastarųjų reitingas krinta“, – LRT.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
Politologo manymu, daugiausia, ką dabar gali padaryti konservatoriai, tai – tikėtis, kad LVŽS frakcijoje Seime ims didėti nepasitenkinimas ir galbūt vienas kitas jų narys perbėgs į kitas frakcijas, galbūt – pas konservatorius. „Be tai greičiau būtų pavieniai persiskirstymai. Apibendrinus, [...] kol kas konservatoriai pranašumą turi dėl to, kad jie gana stabiliai laikosi dabartinėje pozicijoje, mažai svyruoja, o jų konkurentai patiria daugiau ar mažiau smūgių. Kol kas konservatoriams tas stabilumas yra esminis privalumas. Vis tik kol kas nematau, kad jie rodytų nuoseklų kilimą ir gali tikėtis tapti ryškia vyraujančia partija“, – mano T. Janeliūnas.
V. Valentinavičius: konservatoriai nori muštis ar glostyti?
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas ir buvęs Andriaus Kubiliaus patarėjas V. Valentinavičius teigia, kad konservatorių populiarumas tarp 9 ir 15 proc. svyruoja daugybę metų.
„Ar konservatoriams pavyktų pridėti? Kol kas to nematome. Jie įsiveržė į pirmą vietą, nes nukrito „valstiečiai“. Viena aišku – „valstiečiais“ nusivilta, ir klausimas, kam atiteks rinkėjų simpatijos. Bent jau kol kas konservatoriams jos neatitenka, nes jų populiarumas stovi vietoje. Manau, tai suprantama, nes TS-LKD pusmetį yra vandens nusistovėjimo laikotarpis“, – sakė V. Valentinavičius.
Anot politologo, iki artimiausių politinių batalijų – savivaldybių tarybų ir prezidento rinkimų – yra pakankamai daug laiko, ir kol kas nėra ryškaus poreikio formuoti naują rinkimų platformą. „Bet, tikiuosi, galvojama, kokia ta platforma bus. Šis procesas jau turi būti prasidėjęs. Galbūt populiarumas pradės augti tuomet, kai rinkėjai išgirs naują, įtikinamą žinią iš TS-LKD, kuri bus skirta savivaldos rinkimams ir ypač – prezidento rinkimams. Tai gali nulemti, ar konservatoriai pritrauks papildomų rinkėjų, ar ne“, – LRT.lt aiškino V. Valentinavičius.
Kol kas konservatoriai, pasak MRU docento, turi kelias problemas. Visų pirma jiems esą reikia sustyguoti TS-LKD frakcijos Seime darbą. „Dabar matome, kad yra atskiri frakcijos nariai, įskaitant lyderį. Jie veikia tarytum kiekvienas sau – Mykolas Majauskas turi savo iniciatyvų, Tadas Langaitis – savo, Agnė Bilotaitė taip pat pakankamai aktyvi, Gabrielius Landsbergis aktyvus feisbuke. Bet frakcijos negalime matyti kaip tam tikro kovinio vieneto, kuris aiškiai judėtų norima kryptimi. Tai reikėtų sustyguoti. Vieninga frakcija galėtų paveikti reitingus“, – sakė V. Valentinavičius.
Jo žodžiais, labai svarbus populiarumui veiksnys yra aiškus TS-LKD ir jos lyderių santykis su valdančiąja dauguma ir „valstiečiais“.
„Šioje vietoje taip pat nėra nuoseklumo. Tam tikra evoliucija buvo iš pradžių, kai G. Landsbergis aiškino, jog S. Skvernelis – „geras policininkas“, o R. Karbauskis – „blogas“, ir su kai kuriais „valstiečiais“ galima dirbti, o su kitais – ne. Dabar to nusivylimo S. Skverneliu lyg ir daugiau. Nėra vienos aiškios pozicijos valdančiosios daugumo atžvilgiu. Labiausiai kenkia kritiškumo ir kovingumo stoka. Iš pradžių G. Landsbergis garbino S. Skvernelį, tik, kaip vėliau paaiškėjo, ne visai pagrįstai. Dabar to entuziazmo sumažėjo, santykiai tapo konfliktiškesni.
Galų gale reikia apsispręsti, ar TS-LKD yra opozicija, ar tyli pozicija. Politika visada yra kova, ir kai tu kovoje atrodai per minkštas, per nuolaidus, negalima suprasti, ar tu nori muštis, ar nori glostyti. Linkėčiau aiškesnės ir kur kas kritiškesnės pozicijos valdančiosios daugumos atžvilgiu. Labai mažai pavyzdžių, kai TS-LKD kuria politinę darbotvarkę. Ši partija aktyvi dėl Astravo, M. Majauskas – dėl savižudybių prevencijos, smurto prieš vaikus ir pan., bet daugumoje atvejų darbotvarkę diktuoja „valstiečiai“. Universitetų reforma – žlunganti, urėdijų – taip pat, bet vis tik tai yra darbotvarkė. Kova su alkoholio vartojimu nežlugo, judėjimas ta kryptimi yra rezultatyvus“, – lygino V. Valentinavičius.
Pasak MRU politologo, kol kas konservatoriai žaidžia antru numeriu, ir greitai jie turės kažką pasiūlyti savo rinkėjams. „Kažkuriuo metu vis tiek reikės parodyti, kad turi savo kelią, savo pasiūlymus, ir tokius, kuriuos rinktųsi rinkėjai. Tai būtų veiksnys, kuris iš esmės pakeistų partijų reitingus“, – pridūrė V. Valentinavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą