VRK laimina tik politikų referendumus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar kartą pademonstravo dvejopus standartus, įregistravusi Liberalų ir centro sąjungos iniciatyvinę grupę referendumui dėl tiesioginių mero rinkimų. Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės komisija neregistravo, nes esą jos suformuluoti klausimai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau kažkodėl 2005-aisiais lygiai tokia pati formuluotė dėl euro neįvedimo VRK neužkliuvo ir piliečių parašus leista rinkti. Kas lemia tokius keistus VRK sprendimus, iš ko ji patiria spaudimą, ar nebijo ateities kartų pasmerkimo? Į šiuos ir kitus klausimus interviu „Respublikai“ atsakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

- VRK registravo liberalcentristų iniciatyvinę grupę referendumui rengti. Kodėl?

- Jie gi rengia patariamąjį, o ne privalomą referendumą. Per jį bus tik registruota nuostata, kuri vėliau bus adaptuojama Seime. Per patariamąjį referendumą nuostata, kuriai pritarė rinkėjai, automatiškai netampa įstatymu, nėra taip, kad turi būti tik taip, kaip nusprendė rinkėjai, o ne kitaip.

- O kodėl neregistravote iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo referendumo? Ar tai nėra dvejopų standartų taikymas?

- Jos suformuluoti teiginiai prieštaravo Konstitucijai.

- Tačiau VRK - ne Konstitucinis Teismas, kad galėtų spręsti, kas pažeidžia Konstituciją, o kas ne.

- Tą aš žinau. Tačiau jeigu yra teisininkų išvados - reikia į jas atsižvelgti. Savaime aišku, VRK sprendimas nėra galutinis. Jis gali būti apskųstas teismui. Šiuo atveju mūsų sprendimas nukeliavo į Konstitucinį Teismą, į kurį kreipėsi administracinis teismas.

- Sakote, kad patariamajam referendumui rengti yra mažesni reikalavimai?

- Aišku, kad visai kiti reikalavimai. Tiesa, ir patariamojo referendumo iniciatyvinė grupė turi pasistengti, kad referendumo tekstas būtų suredaguotas kokybiškai ir neprieštarautų Konstitucijai. Referendumo dėl tiesioginių merų rinkimų tekstas nėra tobulas, tačiau bent jau nesukelia prieštaravimų dėl galimo Konstitucijos pažeidimo. O euro referendumo atveju yra visiškai kitaip.

- Tačiau 2005-aisiais VRK registravo iniciatyvinę grupę, kuri rinko parašus žmonių, palaikančių idėją, kad euras nebūtų įvestas. Tada jokių pažeidimų nematėte. Kodėl dabar taip staiga „praregėjote“? Tai buvo kokių nors politinių partijų ar Prezidentūros užsakymas?

- Viskas labai paprasta. Juk mes sprendimą neregistruoti iniciatyvinės grupės priėmėme po sausio 24 dienos, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijos pataisos turi būti neardančios Konstitucijos darnumo, joje negali būti vienas kitam prieštaraujančių straipsnių. Iki tol ta darnumo koncepcija buvo visai kitokia. Buvo sakoma, kad Konstitucija pati savaime yra darni ir kokį straipsnį į ją beįrašytum, tas darnumas nesuyra.

- Kitaip tariant, dėl visko kaltas Konstitucinis Teismas ir jo išaiškinimas?

- Tai ne kaltė, o priežastis. Konstitucinio Teismo išaiškinimas iš esmės keičia koncepciją.

- Neatrodo, kad pats Konstitucinio Teismo išaiškinimas prieštarauja Konstitucijai? Nes išaiškinimas draudžia referendumus tam tikrais klausimais, o Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad visais svarbiausiais valstybei klausimais Tauta turi teisę išreikšti savo valią.

- O kas sako, kad referendumai uždrausti? Niekas to nepasakė. Tik tiek, kad reikalavimai referendumo tekstui dabar yra kiek kitokie, nei buvo anksčiau. Referendumo tekstas turi būti surašytas taip, kad jį priėmus Konstitucijoje neatsirastų vidinių prieštaravimų. Ar tai neįmanoma misija? Manau, kad įmanoma. Tik, aišku, pasidarbuoti prie to teksto su teisininkų pagalba reikia labiau. Štai ir Seime žiūrėkite, kiek laiko priiminėjami sprendimai dėl referendumų ar Konstitucijos pataisų. Arba dėl to paties Rolando Pakso. Kiek metų tobulina formuluotę, nes ji vis prieštarauja Konstitucijai. Reikia atlikti solidžius namų darbus.

- Neatsakėte, ar VRK nevykdo politinių užsakymų. Ar tikrai nėra spaudimo iš politinių partijų pusės?

- Atvirai pasakius, bent aš tai jokių spaudimų nejaučiu. Iš kolegų irgi to negirdėjau, nors komisija susideda ne tik iš teisininkų, bet ir iš partijų atstovų.

- Ar tokiu atveju galima tikėtis, kad jie priims objektyvius, o ne jų partijų padiktuotus sprendimus? Galbūt reikėtų drausti partiniams dalyvauti VRK veikloje?

- Bet ir Seimas juk yra iš įvairių partijų. Aš manau, kad jeigu Lietuvoje pavyktų surasti visiškai objektyvius žmones, kurie visiškai neturi simpatijų jokiai politinei partijai, tai būtume pirmoji valstybė pasaulyje, kuriai tai pavyko. Visi pasisako už tai, kad VRK turi būti visiškai politiškai nešališka. Tačiau jei būtų sudaryta profesionalų komisija, jos profesionalumas, aišku, būtų kur kas didesnis. Tačiau kiek aš tokių atvejų esu matęs, tai specialistų komisijos apkaltinamos dar didesnėmis nuodėmėmis, simpatijomis tam tikroms partijoms nei tuo atveju, kai komisijoje yra ir partijų atstovų. Partijos praranda informaciją, kas specialistų komisijoje vyksta, ir situacija pasidaro dar blogesnė. O kai VRK veikloje dalyvauja partijų atstovai, šie bent jau informuoja partijas, kas komisijoje vyksta.

- Bet ar tikite, kad partijų atstovai VRK balsuoja objektyviai, o ne taip, kaip nurodė partijos?

- Aišku, atstovai su savo partijomis kalbasi ir labai retai būna, kad nepaisytų partijos nuomonės. Todėl pas mus komisija ir sukurta taip, kad joje būtų ne tik partijų atstovai, bet ir grupė teisininkų.

- Bet juk VRK turi būti objektyvi, o ne partijų interesų gynėja.

- Ji ir yra objektyvi, nes tų partijų atstovų nuomonės lieka subalansuotos. Ir dar virš VRK stovi teismas, kuris gali panaikinti mūsų sprendimus. Bet visur taip yra. Paimkime kad ir Konstitucinį Teismą. Ten teisėjus irgi siūlo Seimo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas, šalies prezidentas, kurie gali būti pačių įvairiausių pažiūrų.

- Ar ne todėl Konstitucinio Teismo sprendimai pasidarė tokie politizuoti, tarsi būtų vykdomi politikų užsakymai?

- Pasipiktinimai dėl jo visokie yra, bet kažkas juk turi skirti teisėjus. O kalbant apie VRK - tai sprendimai dėl referendumų ne visada sukelia karščiausią reakciją. Kartais ir rinkimų rezultatų patvirtinimas sulaukia daug kritikos iš pralaimėjusių partijų.

- Nes dažnai susidaro įspūdis, kad VRK „suskaičiuoja“ rinkėjų balsus dar gerokai prieš rinkimus.

- Rezultatų sąmokslo teorijų yra labai daug. Pas mus yra daug teoretikų, kurie aiškina, kad viskas yra nupirkta. Bet taip nėra.

- Grįžtant prie referendumų: kai vieną kartą pavyko surinkti 300 tūkst. parašų, ar nebus taip, kad dabar piliečių (o ne partijų) iniciatyvinės grupės iš viso nebebus registruojamos? Anksčiau jos buvo registruojamos lengva ranka, nes buvo manyta, kad tiek parašų vis tiek nebus įmanoma surinkti.

- Aš galvoju, kad bus kitas dalykas. Kai vieną kartą jau pavyko surinkti parašus, dabar politikai ir visuomenė pradės labiau kreipti dėmesį į tai, koks yra referendumo tekstas. Juk iš esmės parašus pavyko surinkti todėl, kad partijų požiūris į referendumo iniciatyvą buvo labai atsainus: esą vis tiek parašų nepavyks surinkti, todėl neverta gilintis į tą problemą ir juo labiau kritikuoti, nes dar ką nors užpykdysi.

- Ar jūs ir kiti VRK nariai nebijote, jog ateities kartų būsite keikiami už tai, kad nesutrukdėte sunaikinti lito? Kad visais būdais trukdėte žemės referendumui, kurį Konstitucinis Teismas tikriausiai sužlugdys?

- Asmeniškai aš manau, kad sprendimus reikia priimti vadovaujantis įstatymais. Negalima vadovautis vien emocijomis. Be jokios abejonės, reikia galvoti ir apie valstybės ateitį. Patriotizmas ir visa kita svarbu tiek VRK nariui, tiek kiekvienos valstybės institucijos darbuotojui. Tačiau tas patriotizmas nėra toks paprastas dalykas. Štai ir dėl lito. Manau, kad net ir patys referendumo iniciatoriai nesako, kad lito likimas yra lygus valstybingumo likimui. Tai visiškai kiti dalykai. Euras juk yra įvairių valstybių valiuta. Ją įsivedusios valstybės juk nežlugo. Aš nesusiečiau lito su valstybingumu. Iš viso galima kelti klausimą - lito išsaugojimas valstybingumą stiprina ar kaip tik silpnina.