Vyriausybės atstovė Kaune Inesa Klimaitė-Mašalienė: daugėja skundų, - rinkimų kampanija prasidėjo

Kalbėdama su naujienų agentūra ELTA, I. Klimaitė-Mašalienė teigė pastebėjusi, jog jau prasidėjo kitąmet, kovo 1-ąją, vyksiančių savivaldos ir tiesioginių mero rinkimų kampanija, kadangi jos vadovaujama tarnyba pastaruoju metu gauna daugiau skundų.

- Ir kurios iš aštuonių Kauno apskrities savivaldybių žmonės labiausiai šia prasme aktyvūs, kurioje savivaldybėje bruzdesio ir politinės trinties prieš rinkimus daugiausia?

- Sunku taip iš karto imti ir nuspręsti, negaliu išskirti vienos kurios nors savivaldybės. Žinoma, didžiausioji iš jų - Kauno miesto savivaldybė - galbūt rugsėjo 18-ąją, per pirmąjį po vasaros atostogų tarybos posėdį, nelabai pateikė konstruktyvaus darbo pavyzdžių. Tądien net teko posėdį nutraukti, kadangi išsivaikščiojus politikams, pritrūko kvorumo. Tačiau dažniausiai visose apskrities savivaldybėse vyksta konstruktyvus darbas, oponentai įsiklauso į vieni kitų nuomones bei priima gyventojams naudingus sprendimus.

Neabejotina, jog per šį iki rinkimų likusį pusmetį bus daugiau momentų, kai politikai stengsis atkreipti žiniasklaidos dėmesį. Juk reklama - ar gera, ar bloga, - prieš rinkimus naudinga. Nes ji rinkėjus pasiekia ir labai veikia.

- Dažnai per tarybos posėdį tenka Jus matyti salėje atidžiai stebint jo eigą. Ar tuo momentu jaučiatės savotišku prievaizdu, kuris kažką gali stabdyti, jei mato, kad veiksmas pasisuko neteisinga linkme?

- Ko gero, būtų tikėtinas teigiamas atsakymas. Kontrolės institucijų veikla (anksčiau dirbau vyriausiąja specialiste miesto Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje) visada turi kažkokių „prievaizdo" bruožų ir uždeda savotišką antspaudą. Bet aš tikrai prievaizdu nesijaučiu, nors kontrolės mūsų darbe yra daug.

Per pirmąjį šių metų pusmetį, vykdant išankstinę apskrities savivaldybių kolegialių administravimo subjektų teisės aktų projektų priežiūrą (kontrolę), Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyboje buvo patikrinti 1733 apskrities tarybų sprendimų projektai. Nustatyta, jog 89 iš jų neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų. Apie tai informuoti savivaldybių merai, tarybų nariai bei savivaldybių administracijų darbuotojai. Didžiuma neatitikimų ištaisyta dar iki savivaldybių tarybų posėdžių pradžios. Pasitaiko tam tikrų problemų, kurios aktualios visoms savivaldybėms, tarkim, kai pasikeičia kažkoks teisės aktas, ir tuomet savivaldybei reikia atitinkamai savus teisės aktus pakeisti.

Vyriausybės atstovai, priminsiu, nevertina tikrinamų teisės aktų projektų bei teisės aktų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

- Ar iš savivaldybėse matomų realių įstatymų taikymo pavyzdžių bei savivaldos sukauptos patirties galite spręsti, jog vienas ar kitas teisės aktas turėtų būt patobulintas?

- Be abejo. Vyriausybės atstovai, jei reikia, kreipiasi į Ministrą Pirmininką ar Vyriausybę, prašydami pavesti kompetentingoms institucijoms spręsti dėl teisės aktų tobulinimo. Galėčiau paminėti, į ką atkreipėme pastaruoju metu dėmesį. Kreipėmės dėl Paslaugų įstatymo ir Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatų suderinimo, dėl Švietimo įstatymų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatų konkurencijos, dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Atliekų įstatymo įgyvendinimo tvarkos, dėl biudžetinių įstaigų teisės stoti į asociacijas ir dalyvauti jų veikloje, dėl saugomų teritorijų steigimą bei veiklą jose reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo ir dar dėl kitų savivaldybėms reikšmingų dalykų.

- O kaip pasitinkate ateinantį eurą, gal dėl to Jums darbo padaugėjo?

- Pasitinkam. Vyriausybės atstovai yra įpareigoti atlikti stebėseną, kaip savivaldybės rengiasi euro įvedimui. Nepasakyčiau, kad dėl to darbo turime daugiau. Probleminės situacijos eurą pasitinkant tikrai nėra ir, manau, nebus. Pasirengimas vyksta, procesas - sklandus.

Kita vertus, daugiau darbo tiek visos savivaldybės, tiek Vyriausybės atstovams pastaruoju metu numatė aplinkosauga. Nes visa atliekų tvarkymo sistema turės būti pakeista taip, kaip esame įsipareigoję Europos Sąjungai ją pakeisti. Vyksta diskusijos ir su Savivaldybių asociacija, ir su kitomis institucijomis, bandome rasti visoms šalims priimtinų sprendimų.

- Šią savaitę Kauno degalinių savininkai, protestuodami prieš Kauno savivaldybės sprendimą apmokestinti išorinę reklamą, nusprendė, jog vairuotojai kelią į degalinę susiras ir tuomet, kai bus išjungtos degalų kainas skelbiančios švieslentės. Gal ir iš degalinių susilaukėte skundų dėl to apmokestinimo, kuris per metus gali siekti apie tūkstantį litų?

- Bent aš tokio skundo nemačiau. Tik norėčiau priminti, kad Išorinės reklamos rengimo taisyklėse aiškiai parašyta, kas yra iškaba, kas - reklama. Vienintelis dalykas: skaityti įstatymus ir kitus teisės aktus ir jais vadovautis. O jei kyla ginčas, jį galima spręsti teisme.

Dar norėčiau pridurti, kad dažnai žmonės skuba rašyti skundus Vyriausybės atstovui, nežinodami jo vadovaujamos tarnybos funkcijų ir kompetencijos. Neretai gauname fizinių ar juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo arba priimtų teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato administracinių bylų teisenos įstatymas. Nemažą dalį skundų persiunčiame nagrinėti kitoms institucijoms.

- O Jūsų tarnybos pareiga - ramiai stebėti politikų diskusijas per savivaldybių tarybos posėdžius ir jei kas, - juos stabdyti?

- Stebėti tuos posėdžius - labiau teisė, o ne pareiga. Juolab kai dažnai skirtingose savivaldybėse politikai posėdžiauja vieną ir tą pačią dieną, tad visur sudalyvauti Vyriausybės atstovo tarnybos žmonėms nebūtų galimybių. Manyčiau, labai reti atvejai, kai savivaldybių tarybų posėdžiai turėtų būti stabdomi. Tai įvyksta tuomet, kai nebelieka kvorumo.

Mes vertiname parengtus teisės aktus tik teisiniu požiūriu. Politikų vertintojai yra patys rinkėjai. Beje, įvairiausių ir posėdžių būna savivaldybėse, ir rinkėjai ne visus juos pamato. Pavyzdžiui, tarybos komitetų posėdžiai visuomenei netransliuojami. Tačiau žmonės turi kitų galimybių išsiaiškinti, ką nuveikė jų išrinktas politikas. Jei mato, kad jis nedirba, nepateisina rinkėjų lūkesčių, kitą kartą jo galima ir neberinkti.

Daugumoje savivaldybių nuosekliai dirbama. Galėčiau pridurti, kad kiekviena savivaldybė turi išsiugdžiusi savą kultūrą. Vienos politikai gal labiau dirba komitetuose ir į tarybos posėdžius ateina jau suformulavę, išsiaiškinę ir aptarę turimą priimti sprendimą. Kiti mėgsta „pasireikšti prieš publiką" (ypač, kai netrukus bus rinkimai). Todėl viešumoje ginčijasi, ne tiek į reikalo esmę gilindamiesi, bet oponentą norėdami sumenkinti rinkėjų akyse. Tai, sakyčiau, priklauso nuo kiekvieno politiko asmeninio supratimo, kaip pasireikšti politikoje ir geriau atstovauti savo rinkėjams.