Š. m. rugsėjo 3 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 99 dėl darbuotojų dienpinigių komandiruotės užsienyje metu apmokestinimo. Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovai mano, jog, įgyvendinus to nutarimo nuostatas būtų sąmoningai atsisakyta galimybių toliau vystyti nacionalinį laivyną ir laivybos verslas Lietuvoje palaipsniui sunyktų. Naujasis nutarimas turi pradėti galioti nuo spalio 1 d. Laivų savininkai nepraranda vilties, kad jūrininkams šioje srityje bus padaryta išimtis.
Vakar Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) surengė spaudos konferenciją. Laivybos bendrovių atstovai išsakė savo nuomonę apie tokį Vyriausybės sprendimą. Jie mano, kad, be kita ko, jis prieštarauja kai kuriems kitiems Vyriausybės nutarimams, teisiniams aktams, įstatymams, netgi LR Konstitucijai.
Pagal minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 99 ta dienpinigių, kurie mokami darbuotojams užsienyje, dalis, kuri viršija 50 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Beje, jūrininkų dienpinigiai yra didžioji jų atlyginimo dalis. Kai kuriose Lietuvos laivybos bendrovėse jūrininkų dienpinigiai yra du kartus didesni už atlyginimą. Jeigu dabar daugelyje laivybos kompanijų išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, sudaro 40 proc., tai pradėjus galioti naujam nutarimui, jos padidės iki 50 proc. Toks Vyriausybės sprendimas yra smūgis laivybos kompanijoms. Jos taps nekonkurencingos Europoje.
Negana to, labiausiai nukentės ir taip socialiai labiausiai pažeidžiami gyventojų sluoksniai. Mažiau uždirbantis žmogus už užsienio šalyje patirtas išlaidas gaus mažesnę kompensaciją. Daugiau uždirbantis žmogus gali apskritai išvengti apmokestinimo. Beje, biudžetinėse įstaigose dirbantiesiems tai netaikoma. Tai diskriminacija.
LLSA atstovai mano, kad Vyriausybė norėdama kovoti su įstatymų pažeidėjais, nemokančiais mokesčių, pasirinko lengviausią kelią - baudžia ne konkrečius pažeidėjus, o visus.
AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) generalinis direktorius Vytautas Vismantas teigia, jog LJL įgulų išlaikymo sąnaudos jau dabar sudaro 50 proc., kai tuo tarpu Europoje jos sudaro apie 42 proc. Vykdant tokį nutarimą LJL per metus tektų išleisti papildomai apie 1 milijoną eurų. Beje, bendrovė šiuo metu privatizuojama. O tai yra esminis privatizavimo sąlygų pabloginimas, nes, kai LJL įsigyti norinčios kompanijos, pateikė savo pasiūlymus, į tai nebuvo atsižvelgta. Neseniai privatizuojant AB "Klaipėdos transporto laivynas" į tai taip pat neatsižvelgta. Tokie siurprizai, pasak LLSA prezidento Vytauto Lygnugario, yra netoleruotini.
"Klaipėdos transporto laivyno" Laivyno valdymo departamento direktorius Steponas Ranonis atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijoje nebeliko nė vieno laivo, plaukiojančio su nacionaline vėliava. Nors dabar Latvijoje jau sudarytos normalios sąlygos laivybos kompanijoms, tačiau jau per vėlu.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą