Bastionų tiltas: sutarimas yra, tiltas būtinas

Diskusijos dėl Bastionų tilto Klaipėdoje tęsiasi, tačiau vis daugiau ekspertų sutaria - ši infrastruktūrinė jungtis miestui yra ne tik reikalinga, bet ir neišvengiama. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad tilto idėja nėra nauja ar netikėta.

„Pats projektas, pati tilto idėja ir jo poreikis yra numatyti dar ankstesniuose planavimo dokumentuose. Todėl sakyti, kad tai kažkam buvo nežinoma ar neplanuota, būtų netikslu“, - teigė jis.

Anot jo, šis projektas buvo viešai svarstomas, pristatomas bendruomenei ir derinamas rengiant miesto bendruosius planus. Tiesa, tokie infrastruktūriniai sprendimai dažnai planuojami ilgam laikotarpiui.

„Tai nėra trumpalaikiai projektai - jie numatomi 10, 20 ar net 30 metų į priekį. Dabar tiesiog atėjo laikas juos įgyvendinti“, - sakė M. Statulevičius.

Eksperto teigimu, Bastionų tiltas svarbus ne tik kaip papildoma jungtis, bet ir kaip kompleksinis sprendimas, gerinantis miesto mobilumą.

„Tai projektas, kuris mažina poreikį važiuoti aplink, mažina spūstis, gerina susisiekimą ir didina saugumą“, - pabrėžė jis.

Jungčių poreikis pagrįstas analizėmis

Panašiai situaciją vertina ir vienas Klaipėdos bendrojo plano rengėjų Mindaugas Pakalnis. Anot jo, jungties poreikis pagrįstas ne tik planavimo dokumentais, bet ir atliktomis studijomis.

„Transporto srautų ir judumo analizės rodo, kad tokia jungtis yra reikalinga. Tai nėra sprendimas “iš oro„ - jis pagrįstas skaičiavimais ir miesto vystymo logika“, - teigė urbanistas.

Jis atkreipia dėmesį ir į bendrą urbanistinę praktiką - jungčių per upes tankį.

„Nerašyta taisyklė - mieste tiltai ar kitos jungtys, nesvarbu, per kokias kliūtis (geležinkelį, upę ar pan.), turėtų atsirasti kas 600-700 metrų. Tokiu būdu galima užtikrinti patogų judėjimą ir išvengti nereikalingų apvažiavimų“, - aiškino M. Pakalnis.

Ekspertai pabrėžia, kad Bastionų tiltas svarbus platesniame kontekste - kalbama ne tik apie transportą, bet ir apie viso miesto vystymosi kryptį. Klaipėda pastaraisiais metais aktyviai pradėjo įgyvendinti kompaktiško miesto strategiją, kurios pagrindinis tikslas - sugrąžinti gyventojus į centrinę dalį, tiek gyvenimui, tiek laisvalaikiui. 

Siekiama, kad gyventojai galėtų patogiai gyventi, dirbti ir leisti laiką arčiau centro. Tam būtina kokybiška infrastruktūra, parkai, maitinimo įstaigos, vietos renginiams ir pan.

„Jeigu mieste kuriami nauji gyvenamieji kvartalai, verslo centrai, viešosios erdvės - natūralu, kad turi atsirasti ir patogios jungtys. Kitaip miestas tiesiog neveiks“, - akcentavo M. Statulevičius.

Tiltas - kompleksinis sprendimas miestui

Pasak jo, investicijos į centrinę miesto dalį jau vyksta - tvarkomos teritorijos prie Danės, vystomi projektai piliavietės prieigose, kuriamos naujos traukos vietos. Tačiau tokie procesai trunka dešimtmetį ir ilgiau, Klaipėda šiuo metu dar yra tik pirmajame šios kompaktiško miesto koncepcijos atkūrimo etape, ir labai svarbu neprarasti pagreičio.

„Matome aiškią kryptį - miestas atsigręžia į savo centrą. Investuoja ne tik savivaldybė, bet ir verslas. Tai rodo tikėjimą Klaipėdos ateitimi“, - sakė jis.

Ekspertų teigimu, Bastionų tiltas galėtų tapti svarbia šio proceso dalimi - sujungti skirtingas miesto dalis ir sumažinti automobilių eismą pačiame senamiestyje, tačiau tai tikrai netaps tranzitine gatve.

„Jeigu norime mažinti automobilių srautus senamiestyje, turime pasiūlyti alternatyvas. Naujos jungtys kaip tik tai ir daro“, - pažymėjo M. Pakalnis.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai turi būti vertinami kompleksiškai.

„Kalbame ne tik apie transportą - tai ir žmonių judumas, saugumas, miesto patogumas“, - teigė urbanistas.

Nors diskusijos visuomenėje neišvengiamos, ekspertai ragina jas grįsti argumentais.

„Diskusijos yra sveikintinos, tačiau svarbu girdėti specialistų argumentus. Bendruomenės turi būti išgirstos, tačiau stabdyti miestui svarbius projektus be aiškių priežasčių nebūtų teisinga“, - sakė M. Statulevičius.

Anot jo, miesto atgaivinimas - ilgas procesas, kurio rezultatai matomi ne iš karto.

„Tai dešimtmečio darbas. Tačiau jau dabar matome pokyčius - investicijas, augantį gyvybingumą“, - teigė jis.

Pabaigoje M. Pakalnis atkreipia dėmesį į šiuolaikinių tiltų koncepciją, lygindamas su Mindaugo tiltu Vilniuje.

„Tiltai šiandien turi būti kompaktiški ir patogūs visiems - pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams. Tai yra miesto dalis, o ne tik pravažiavimo vieta“, - pabrėžė jis.

Ekspertų teigimu, Klaipėdoje gal yra šiokia tokia išankstinė tiltų baimė, nes tiek Mokyklos tilto viadukas, tiek Pilies tiltas buvo projektuoti kaip svarbių transporto arterijų jungtys ir praktiškai nėra pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams. Naujasis Bastionų tiltas suprojektuotas taip, kad eliminuotų tai, ir jis bus patogus darniam judumui tiek pėstiesiems, tiek įvairioms transporto priemonėms.

Būtent tokie sprendimai leidžia miestams augti darniai ir kurti patogią aplinką gyventojams.

Miesto dalių jungtis

„Bastionų namų“ projektą vystančios bendrovės „Eriadas“ bendraturtis Donatas Jurevičius pažymi, kad tiltas ir Bastionų gatvė, kaip miesto infrastruktūros dalis, numatyti seniai.

Jau prieš beveik du dešimtmečius Klaipėdos bendrajame plane buvo numatyta C kategorijos gatvė, jungianti Bangų ir Danės gatves, kuria vyktų pėsčiųjų, dviračių ir viešojo transporto eismas.

„Prieš daugiau nei dvidešimt metų ši jungtis buvo įtvirtinta ir planavimo dokumentuose. 2016 metais parengtu detaliuoju planu gatvės ir tilto vieta įtvirtinta galutinai“, - teigė D. Jurevičius.

Jis pabrėžė, kad miestas jau yra atlikęs didelį darbą - suformuoti infrastruktūros koridoriai, suplanuotos gatvių teritorijos, investuota lėšų.

D. Jurevičiaus vertinimu, šiandien Klaipėda susiduria su akivaizdžia problema - miestui trūksta jungčių per Danės upę.

„Vienoje pusėje turime išvystytą infrastruktūrą, sutvarkytas viešąsias erdves, kitoje - taip pat augančias teritorijas. Tačiau tarp jų trūksta patogaus ryšio“, - kalbėjo jis.

Kaip pavyzdį jis pateikė Rygą, kur, anot jo, nepakankamas jungčių skaičius sukuria realių problemų gyventojams.

„Žmonės renkasi gyventi, dirbti ir leisti laiką toje pačioje upės pusėje, nes susisiekimas sudėtingas ir neprognozuojamas. Klaipėda turi galimybę tokių klaidų išvengti“, - sakė D. Jurevičius.

Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį į urbanistinį aspektą - neišbaigtos teritorijos mažina miesto patrauklumą.

„Kai mieste atsiranda “tuščios vietos„, nutrūksta natūralus judėjimas, dingsta komforto jausmas. Išbaigtumas yra labai svarbus miesto kokybei“, - teigė jis.

Pasak jo, nauja jungtis per Danę ne tik pagerintų susisiekimą, bet ir sukurtų prielaidas smulkiajam verslui, gyvybingesnėms viešosioms erdvėms, leistų labiau įveiklinti upės pakrantę.

Tik pėstiesiems

Kad tiltas reikalingas, neabejoja ir klaipėdiečių bendruomenė, kuri susibūrė į aktyvią grupę ir praėjusį savaitgalį bendravo gyvai su klaipėdiečiais Danės skvere. Tačiau, šių aktyvių klaipėdiečių nuomone, tiltas turi būti skirtas tik pėstiesiems, ir jie mato tokį analogą Vilniuje - Baltąjį tiltą.

Tokią iniciatyvą palaikanti klaipėdietė Vilma Vainorė socialiniame tinkle rašo, kad renkant gyvai parašus Danės parko vaikų aikštelėje sulaukta dažno klausimo, kodėl neskelbiama peticija, kuria būtų galima pasidalinti su draugais, kolegomis, kaimynais, kurie taip pat nenori jokio naujo autotilto, o tik pritartų nuolatiniam pirmajam Klaipėdos tiltui tik pėstiesiems ir dviratininkams. Todėl buvo inicijuota tokia peticija.

Be to, V. Vainorė teigia, kad labai daug klaipėdiečių neturi visos informacijos apie projektą. Ji pati tikina, kad statant tiltą ir tiesiant gatvę planuojama iškirsti net 100 medžių.

Tačiau projektuotojai (UAB „SRP projektas“) tokius gandus paneigia. Naujienų portalui ve.lt atsiųstame komentare teigiama, kad rengiant projektą buvo atliktas želdinių ekspertinis vertinimas – įvertinti 106 želdiniai, augantys darbų zonoje ir jos prieigose.

Pagal projektinius sprendinius planuojama šalinti 49 želdinius, kurie šiuo metu patenka į planuojamos važiuojamosios dalies bei pėsčiųjų ir dviračių takų ribas.

Projekte numatytos kompensacinės priemonės, kurių metu planuojama pasodinti 62 naujus medžius, 19 medžių ir krūmų, taip pat įrengti apie 4 tūkst. kvadratinių metrų krūmų ir žolinių augalų masyvų. Tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje želdinių kiekis ir kokybė šioje teritorijoje didės.

Taip pat projektuotojai akcentuoja, kad šalia Danės gatvės esantis parkas, jame įrengtos vaikų žaidimo aikštelės ar poilsio zonos nėra naikinamos ar perkeliamos, o esama infrastruktūra bus saugiu atstumu nuo važiuojamosios dalies: iki „Pumptrack“ parko – apie 50, iki vaikų žaidimo aikštelės – apie 100 metrų.

Klaipėdos savivaldybė jau paskelbė, kad gegužės 18-ąją, 15 valalandą valdybės administracijos pastate (Liepų g. 11, Klaipėda) bus surengtas viešas projekto pristatymas. Savivaldybės atstovai teigia, kad tuomet bus atsakyta į visus kylančius klausimus ir kviečia visus dalyvauti.

Klaipėdos miesto savivaldybė ragina visas suinteresuotas puses konstruktyviai diskutuoti, kad būtų įgyvendintas šis miestui itin svarbus projektas.