Rusija iškeitė 22 metus kalėti nuteistą Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnę Nadiją Savčenko į du jos kariškius, nuteistus Ukrainoje. Rusams Ukrainos prezidentas suteikė malonę, taip pat pasielgė ir Vladimiras Putinas. „Tai nėra Nadijos Savčenko iškeitimas į du nusikaltėlius. Tai yra iškeitimas į šiek tiek geresnį Rusijos veidą, kad kas nors Rusijai atleistų jos kitus nusikaltimus. Ta kryptimi dirbant buvo nutarta, kad ši moteris per brangiai kainuoja. Ukrainai pasisekė, kad turi Nadiją Savčenko,“ – sako Vytautas Landsbergis. „Panašu, kad nepalaužiamos moters simbolis atsistojo Rusijai skersai gerklės ir ji ieškojo kompromiso,“ – teigia europarlamentaras Petras Auštrevičius. Apie tai ir apie N. Savčenko galimybes tapti Ukrainos politine lydere – pokalbis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.
– Pone Landsbergi, Nadija Savčenko iškeista į du Rusijos specialiųjų tarnybų kariškius, kariavusius prieš Ukrainą. Ką tai rodo?
V. Landsbergis: Vadinkime dalykus tikrais vardais. Nadija Savčenko buvo išpirkta iš ją pagrobusių, terorizavusių ir kankinusių teroristų. Teroristų valstybė ją pagrobė jos žemėje, pertempė per sieną ir teisė už tai, kad ji neva perėjo sieną. Tai yra beprotnamis, tačiau tokiu būdu galima šantažuoti net ir tariamai normalų pasaulį. Nadijos Savčenko gyvybė kelis kartus buvo pakibusi ant plauko, ji buvo pasiryžusi mirti pažeminime ir pasityčiojime ne tik iš jos, ne tik iš Ukrainos, bet ir iš visų demokratinių plepėjimų. Ji nenorėjo gyventi tokiame pasaulyje 20 metų.
G. Kirkilas: Pridursiu, kad rusai, iškeisdami Nadiją Savčenko į du savo kareivius, pripažino, jog yra įsitraukę į karinį konfliktą. Anksčiau tai buvo kategoriškai neigta.
V. Landsbergis: Ji yra karininkė, karo belaisvė, pagrobta ir išvežta į kariaujantį užsienį ir teista už tai, kad kariavo. Ji greičiausiai net nekalta, kad kažkas tuo metu žuvo. Vyko kvailas ir žiaurus spektaklis.
G. Kirkilas: Ukrainai šiuo metu labai reikia tokios mažos pergalės, ypač žmonėms. Jie Nadiją Savčenko laiko didvyre, kuri nenusileido ir net neprašė malonės.
– Tai irgi daug ką pasako – 22 metus nuteistas asmuo neprašė priešo malonės.
V. Landsbergis: Iš tiesų tai yra Ukrainos pergalė, kad ji turi tokį žmogų. O rusai tokio žmogaus neturi.
– Pone Auštrevičiau, koks jūsų vertinimas?
P. Auštrevičius: Nadija į tėvynę grįžo nenugalėta, tai labai svarbu. Ji kelis kartus buvo arti mirties ir tai buvo jos asmeninins pasiryžimas protestuojant prieš neteisybę. Ji buvo nuteista kalėti net 22 metus, tačiau nugalėjo visus. Vienu metu Nadija Savčenko tapo per brangi Rusijai. Apie ją kalbėjo visas demokratinis pasaulis, ji buvo linksniuojama įvairiuose susitikimuose. Dėl jos Europos Parlamentas nusiuntė du laiškus Vladimirui Putinui, 67 europarlamentarai nusiuntė po laišką Rusijos ambasadoriui ES Vladimirui Čižovui, trečdalis jų, solidarizuodamiesi su Nadija, badavo. Nadijos Savčenko pavardė tapo kovojančios už laisvę Ukrainos smboliu. Panašu, kad nepalaužiamos moters simbolis atsistojo Rusijai skersai gerklės, ji ieškojo kompromiso. Greičiausiai Rusija mažiausiai rūpinosi savo dviem GRU karininkais. Mano manymu, V. Putinas tikrai galvojo, kad N. Savčenko paleidimas gali lemti sankcijų Rusijai peržiūrą. Taip neatsitiko, tačiau šis faktas gali būti Rusijos investicija į ateitį.
– N. Savčenko iškeitimas vyko G7 susitikimo išvakarėse. Pone Landsbergi, tai turbūt nėra tik sutapimas?
V. Landsbergis: Turime visą laiką matyti realų vaizdą. Tai nėra Nadijos Savčenko iškeitimas į du nusikaltėlius. Tai yra iškeitimas į šiek tiek geresnį Rusijos veidą, kad kas nors Rusijai atleistų jos kitus nusikaltimus. Ta kryptimi dirbant buvo nutarta, kad N. Savčenko per brangiai kainuoja. O jei ji dar kartą paskelbtų bado streiką ir mirtų, Rusijos nuostoliai būtų labai dideli. Apie sankcijų atšaukimą net kalbėti būtų nepatogu. O dabar Rusija gali kalbėti.
– N. Savčenko yra vienintelė pasaulyje tokio tipo sraigtasparnio pilotė, žmogus, nėjęs į jokius kompromisus, demonstravęs visišką panieką teismo proceso metu – sedėjo užkėlusi kojas ant stiklo, dainavo. Neįtikėtina laikysena?
V. Landsbergis: Ji tokiu būdu parodė, kad tai joks teismas. Tai buvo cirkas. Joks politikas to nepasakė, o ji pasakė.
G. Kirkilas: Manau, reikia žiūrėti ir į priekį. N. Savčenko sugrįžo, ji yra Ukrainos parlamento narė ir ji yra potenciali lyderė. Labai svarbu tai išnaudoti ir labai svarbu, kad ji nepaskęstų įvairių Ukrainos partijų, politinių srovių jūroje. Manyčiau, ji tikrai gali būti kovos su korupcija lydere Ukrainoje. Ji yra veidas.
– Ji šiuo metu yra ikona, visos tautos pasididžiavimo objektas. Bet ar ji gali tapti politike?
G. Kirkilas: Manau, ji tikrai turi politinio lyderio savybių. Ukrainai to labai reikia. Maidano ugnis jau šiek tiek blėsta dėl daugelio dalykų, ir staiga ateina tokio temperamento lyderė.
V. Landsbergis: Dabar visos Rusijos specialiosios tarnybos turi labai saugoti Petro Porošenką. Jei kas nors jam atsitiktų, Nadija Savčenko jau yra Ukrainos prezidentė.
– Girdint jos pasisakymus išlaisvinimo dieną, gali būti, kad ji sugrįš prie lėktuvo šturvalo. Tai irgi būtų labai simboliška?
G. Kirkilas: Kalbėjau su kariškiais ir jie teigė – N. Savčenko unikali ne tik tuo, kad pilotuoja malūnsparnį M24, ji gali skraidyti ir naikintuvais. Vis dėlto du metai kalėjime padarė savo, reikia atsigauti, taip lengvai prie šturvalo negrįši.
V. Landsbergis: Nereikėtų lengvinti rusams užduoties. Po to būtų sakoma – na ką, pati lindo ir žuvo. Manau, eiti į tokį pavojų jai tikrai nereikėtų.
– Pone Auštrevičiau, kaip jūs vertinate telkiantį vaidmenį, kurį Ukrainoje gali atlikti N. Savčenko?
P. Auštrevičius: Tai ypatingai stipraus charekterio asmenybė. Patriotė, kuri buvo pasiryžusi mirti už tėvynę. Ši moteris laimėjo laisvo žmogaus kovą su totalitarine sistema. Rusija ją norėjo paversti gąsdinančiu pavyzdžiu, kad ir kiti Ukrainos kariškiai bijotų. Tačiau Nadia perrašė šį scenarijų. Mano manymu, ji bus labai nepatogi klampiai, politikuojančiai sistemai, ji nesirinks žodžių apibūdindama padėtį Ukrainoje, ji sakys tiesą. Jos sugrįžimas įkvėps visus ukraniečius ir ypač Ukrainos karius.
– N. Savčenko sugrįžimas galėtų būti stimulas visai Ukrainos visuomenei?
G. Kirkilas: Nors Ukrainos visuomenėje jaučiamas šioks toks nuovargis ir nusivylimas, yra ir pozityvių dalykų. Ekonomika po truputį iš dugno kyla aukštyn, labai daug nuveikta karinėje srityje. Šiandien Ukrainos kariuomenė nepanaši į tą, kai buvo užpulta. Tada ji buvo visiškai nepasiruošusi. N. Savčenko sugrįžimas tikrai bus labai reikalingas įkvėpimas Ukrainai, nes laukia svarbios reformos.
– Manote, kad prezidentas P. Porošenko bandys išnaudoti N. Savčenko autoritetą, kad ji taptų jo politinių minčių skleidėja, raginanti tautą pakentėti, susitelkti?
V. Landsbergis: Būtų labai blogai, jei prezidentas pradėtų jai pavydėti. Manau, tokia katastrofa tikrai neturėtų įvykti. Bet ar N. Savčenko prezidentą priims kaip žmogų, vertą vesti į kovą? Manau, ji turėtų eiti su P. Porošenka, nes jis turi mandatą.
Rašyti komentarą