Vytenis Andriukaitis: desovietizacija ir liustracija yra „brudas“

Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis, vertindamas Vasario 16-osios šimtmetį prakalbo apie svarbiausias klaidas, kurios, jo manymu, buvo padarytos atkūrus nepriklausomybę1990 metais. Taip pat apie tai, kad reikia daugiau kritiškumo vertinant Lietuvos istoriją.

Politiko manymu, tarp kvailiausių klaidų yra desovietizacija, dekagėbizacija ir liustracija. Jas V. Andriukaitis pavadino purvu ir „brudu“. Pasak V. Andriukaičio, vykusiais procesais buvo spjaudoma į savo Tėvynės kultūros šulinį.

V. Andriukaitis „Žinių radijuje“, sukritikavo teigiančius, kad dėl sovietinio mentaliteto stoja valstybės pažanga. Politikas teigė, kad nereikia brėžti aštrių skirčių tarp Vakarų ir posovietinių visuomenių.

„Tiesą pasakius, aš netikiu tais visais „sovietiniais“, „nesovietiniais“. Čia tokia vaikščiojanti frazė“, - pabrėžė V. Andriukaitis, pridėdamas, kad skirstyti žmones pagal mentalitetą galima nebent rašant mokslinius straipsnius. Politikas valstybės kompleksais įvardijo įsitikinimą, kad Vakarai ir jų mentalitetas yra geresnis.

„Aš tikrai manau, kad tos nesveikos diskusijos yra ideologizuotos, čia yra klišė, čia kai kurie mėgsta save paskirti „Tėvynės mylėtojais ir patriotais“. Kiti yra sovietiniai. Šiandien Europoje matau visokiausio mentaliteto žmonių. Kas yra Le Pen? Ji ką, gyvena Tarybų Sąjungoje?

Turime keistą kompleksą. Tie, kurie Vakaruose, jau visi yra su pliuso ženklu? Baikit. Šaltasis karas buvo, buvo ir iš abiejų pusių tam tikri stereotipai. Vieni vienaip vienus vadino, kiti - kitaip. Bet visose kartose ir visuomenėse yra įvairiausių stereotipų. Gyvenkime kaip normalūs žmonės“, - ragino ES Komisaras. 

Socialdemokratas taip pat pasigedo kritinio požiūrio diskusijose dėl istorijos. 

Anot komisaro, būtina istorijoje analizuoti viską. V. Andriukaitis sako, kad Lietuvos istorijoje yra didingų pavyzdžių ir žiaurių dėmių, kaip holokaustas. Būsime tik sveikesni, jei apie tai blaiviai diskutuosime, kalbėjo V. Andriukaitis ir pabrėžė, kad reikia daugiau kritinio bei sveiko proto apie visa tai diskutuojant. Ypač vertinant tai, kad tarpukariu parlamentinės respublikos gyvavimas truko tik aštuonerius metus ir nuo 1926 m. buvo įvesta karinė diktatūra bei autoritarinis tautininkų valdymas.

„Aš, kaip istorikas, liūdžiu, kad didesnė dalis istorikų šiandien yra nutilusių ir leidžia interpretuoti istorinius procesus publicistams bei žurnalistams“, - sakė V. Andriukaitis.

V. Andriukaitis, išrinkęs 10 kvailiausių ir 10 geriausių Lietuvos sprendimų, teigė, kad tarp kvailiausių darbų yra desovietizacija, dekagėbizacija ir liustracija. Šiuos procesus ES komisaras įvardijo purvu ir „brudu“.

„Tai, kaip ji (desovietizacija. - ELTA) buvo atliekama, yra visiškas neraštingumas. Visiškai aišku, kad reikia daryti profesionaliai, kad reikia turėti duomenų, kad reikia turėti tarnybų, reikia žiūrėti, į kokį postą, koks žmogus skiriamas, tada tikrinti. (...) Bet padaryti politiką ant kiekvieno skersvėjo, leisti bet kam mėtytis žodžiais, užgaulioti vieniems kitus, teptis ir net nesuprasti, kokie žmonės po to supurvinami. Taip mes spjaudome į savo Tėvynės kultūros šulinį. Manau, kad turiu teisę krūtine užstoti Lietuvos kultūrą ir neleisti bet kokiam garsiau rėkiančiajam spjaudyti ant žmonių“, - kalbėjo V. Andriukaitis. Jis pabrėžė, kad vykę procesai buvo kiršinimas, politizavimas ir kai kurių politikų kerštavimas.

Socialdemokratas teigė, kad idėja, jog laiku, vos paskelbus nepriklausomybę, atlikta liustracija būtų prisidėjusi prie valstybės pažangos, yra kvaila ir dėl jos dar reikia diskutuoti.

Kalbėdamas apie tai, kuo džiaugiasi Lietuvoje, V. Andriukaitis teigė, kad labai gerai, jog lietuviai turi efektyviai egzistuojančią visuomenę, gerbiančią konstitucines normas. Taip pat neturi ryškaus „vadizmo“, nors polinkių į jį yra. „Turime tam tikrų asmenų, kurie nori būti, kurių kultas stumiamas į priekį“, - apibendrino V. Andriukaitis.