Nepaisant kontraversiškų nuomonių bei žygių žemaičių stovyklavietėje vėl verda aistros dėl noro įteisinti šią oficialiai pripažįstamą etninę grupę kaip tautybę. Po nevaisingų derybų su gyventojų surašymą vykdančiu Statistikos departamentu keletas įtakingų aktyvistų siekia surengti referendumą ir įrodyti, kad žemaičiai - pilnavertis tautinis vienetas.
Seimo narys Egidijus Skarbalius bei telšiškis teisininkas Arvydas Norvidas teigė šios užmačios griebęsi po to, kai Statistikos departamente išgirdo pribloškiantį argumentą :"Negalime tenkinti jūsų prašymo, nes esate tik du žemaičiai Lietuvoje".
Departamentas viršijo įgaliojimus?
"Vakarų ekspreso" skaitytojams primename, kad žemaitis parlamentaras bei teisininkas sujudo po to, kai 2001-ųjų metų visuotinio gyventojų surašymo metu skiltyje "tautybė" įrašė "žemaitis", o apklausos rezultatuose nė vieno žemaičio nebuvo.
"Jei pažvelgsime į surašymo rezultatus, rasime tik lietuvius, rusus, lenkus ir kt. tautybes, o žemaičių - ne. Vietoje to bus parašyta, kad 0,95 proc. respondentų tautybės nenurodė. Neabejoju, kad didžioji dalis jų - žemaičiai",- pasakojo E.Skarbalius. Jį papiktino tai, kad pagal tarptautines konvencijas, teisinius aktus, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi, nė vienas žmogus negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybės, jis ją deklaruoja.
Seimūno mintimis, mūsų šalyje yra supainiojamos atskiros frazės: pilietybė ir tautybė. Taigi čia bandoma įžvelgti ir teisinių kazusų - Statistikos departamentas (SD), neįrašydamas "žemaičiai", neva savivaliavo ir viršijo savo įgaliojimus.
Ragina sukilti ir kitus
A. Norvidas mano, jog departamentas vadovavosi tautybių atskyrimo klasifikatoriumi, kurį pats ir sukūrė. "Tegul jie pasikapsto istoriniuose šaltiniuose. Žemaičių tautybė visais amžiais buvo pripažįstama, senose universitetų metrikacijos knygose galima rasti "žemaitis", jei toks esi, o ne "lietuvis". Na, iš savo pusės aš nesistengiu įrodinėti, yra tokia tautybė, ar ne, tiesiog apeliuoju į tai, kad SD padarė pažeidimą, neįregistruojant "žemaičių",- pasakojo teisininkas.
Paklaustas, ar nepyktels kitos Lietuvos etninės grupės dėl eilinio žemaičių išsišokimo, E. Skarbalius atsakė, jog labai apsidžiaugtų, jei supyktų. "Tegul pyksta į valias, tai juos paskatins pasidomėti ir savo istorija. O mes, žemaičiai, tiesiog netylime ir užsispyrusiai siekiame savo. Tegul ir dzūkai taip daro. Niekas nedraudžia",- siūlė Seimo narys.
Bus siekiama, kad iki šiol tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose žemaičiai įvardijami kaip kalbinis dialektas būtų pripažinti kaip tauta.
Šiuo metu šis skundas laukia savo eilės Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o ir ten nieko nepešus byla keliaus į Vyriausiąjį administracinį teismą, ir galiausiai - iki europinio lygmens. Tačiau, A. Norvidas tikisi, kad taip toli šuoliuoti nereikės.
Žemaičiai - "lakmuso popierius"
Šiuo metu brandinami planai surengti žemaičių referendumą, kuriame bus renkami parašai ir žmonės galės išreikšti savo valią. E. Skarbalius dar nežino, kokiu principu tai vyks. Siūlomi variantai - internetas arba korespondenciniai punktai atskiruose miestuose, ruošiamos ir anketos.
"Matote, tokia mano, kaip politiko, žygiai nėra paremti aklu principingumu, tautiniu charakteriu ar noru žemaičius išskirti iš kitų, juoba - aukštinti. Visa tai būtų nevykę argumentai. Per žemaičius, kaip lakmuso popierių, noriu parodyti, kas dedasi Lietuvoje. Turiu omeny vis labiau nepasitenkinimą sukeliančią valstybinę politiką",- pasakojo E. Skarbalius.
Parlamentaro nuomone, politikai džiaugiasi, jog nedarbas sumažėjo, tačiau taip yra tik didžiuosiuose miestuose. "Pažvelkime: mūsų šalyje nedarbas - 11,5 proc., Žemaitijoje - net 20 proc. (be Klaipėdos krašto - 18 proc.). Taigi, jei ir toliau bus vykdoma didžiasalių valstybės kūrimo politika, bijau ir pagalvoti, kokiame skurde gyvens provincijos",- nuogąstavo liberalas.
Žemaitis - kaip "traktorininkas"
Tuo tarpu SD generalinio direktoriaus pavaduotoja ir diskusijose su E. Skarbaliumi bei A. Norvidu dalyvaujanti Dalia Ambrazaitienė "Vakarų ekspresą" patikino, jog departamentas jokių pažeidimų nedarė ir įgaliojimų neviršijo.
"Mes esame atsakingi už gyventojų surašymo metodiką, 2001-aisiais turėjome ir juridinių, ir faktinių pagrindų dirbti taip, kaip dirbome. Vadovavomės "Eurostato" tarptautiniais reikalavimais bei valstybės vykdoma politika.",- pasakojo tarnautoja.
SD darbuotojai teigė išnagrinėję enciklopedijas, kalbų žodynus (kalba - vienas iš požymių, įrodančių, jog tai - atskira tautybė), ir pagal normatyvus parengę dokumentus tautybėms koduoti. Nors buvo pareiškiama "žemaitis", vis gi įregistruojama "lietuvis", mat etninių grupių nuspręsta neskaičiuoti. Pasak jos, taip pat galima būtų ir įregistruoti "traktorininkas", jei grupuotume ir pagal profesiją.
D. Ambrazaitienės taip pat prisiminė, kad pirmojo ginčų komisijos posėdžio metu tai, kad mokslinėje literatūroje žemaičiai pripažįstami subetnosu, potaute, bet ne tauta, įrodė ir buvęs Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Alfredas Bumblauskas. "Beje, apie tautybes spręsti ne mūsų kompetencija. Tautybė - saviraiška. Daugelyje pasaulio šalių šio statuso net neklausia, vykdant surašymus, arba tai lieka amžinu ginču",- teigė SD darbuotoja.
Beje, jei teisybės ieškantys žemaičiai būtų kreipęsi prieš surašymą, žmogaus duomenų anketoje būtų galima būtų įvesti sugrupavimą pagal etnines šakas, tačiau tai nėra SD vykdomo surašymo tikslas, ši institucija atsakinga už metodiką. Ir pagal Konstitucija yra apibrėžiama "lietuviai" ir "lietuvių tauta".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą