Žemėtvarkininkų fokusai - skurstančiam senukui.

Pajūrio sklypų dalybų cirke būna ir taip, kad teisėtam žemės savininkui rodoma špyga, o kitam asmeniui ruošiami dokumentai tą žemę įsigyti.
Taip be elektros vargiai gyvenantis senukas jau dešimtmetį niekaip neatgauna iš mamos paveldėtos žemės.

63 metų Kalotėje gyvenantis Helmutas Horstas Tydikas iš mamos Marijos Tydikaitės paveldėjo apie 6 ha žemės Klaipėdos rajone, Kukuliškių kaime. Sklypas yra netoli Girulių, vos kilometras nuo jūros.
H.H.Tydiko protėviai anuomet Vokietijoje buvusią žemę valdė iki 1945 m. Pokario metais minimas žemės sklypas nustatyta tvarka buvo nusavintas tuometinės LTSR. Šiuo metu prūsų kraujo turintis senukas gyvena XX amžiaus pradžioje statytame name, kuriame nėra net elektros.
"Dieną sėdžiu lauke ir senu papratimu mezgu tinklus, mat visi mano protėviai buvo žūklautojai. Vos sutemsta, susirenku reikmenis ir keliauju į savo kambarėlį miegoti. Taip ir gyvenu jau 15 metų", - "Vakarų ekspresui" pasakojo senolis.
H.H. Tydikas prisipažino, jog atgavęs iš mamos paveldėtą žemę ją bandytų parduoti, o už gautus pinigus įsivestų elektrą bei įsigytų nors truputį žemės prie namų - daržovėms auginti.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, šiuo metu realiai įmanoma atgauti tik 45 arus M. Tydikaitei priklausiusios žemės iš buvusių 6 ha. Preliminariais paskaičiavimais, H.H. Tydikas už minimą sklypą galėtų gauti apie 135 tūkst. litų.

1991 metais H.H. Tydikas kreipėsi į Kretingalės žemėtvarkininkus su prašymu atkurti nuosavybės teises į iš motinos paveldėtą žemę. Tačiau anuomet valdininkai žvejo rūpesčiais ne itin domėjosi.
Ledai pajudėjo tik tuomet, kai vargstančio ir vienišo senuko žemėmis susidomėjo "Vakarų ekspresui" prisistatyti nepanoręs mecenatas. Šis asmuo tam tikro sandėrio principu nusamdė advokatą, buvo paskirtas ir
H.H.Tydiko įgaliotinis, kurie pasišovė ginti senolio interesus dėl žemės sklypo.
Pasak uostamiesčio advokato Vytauto Griškevičiaus, iš pradžių žemėtvarkininkai aiškino sklypo negrąžinantys dėl to, kad esą trūksta giminystės ryšius įrodančių dokumentų.
Šiais metais Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Stankus pasiūlė kreiptis į teismą ir įrodyti, jog H.H. Tydikas iš tiesų yra M. Tydikaitės sūnus ir motinos turėtos žemės teisėtas paveldėtojas bei pretendentas sklypą atgauti.
H.H. Tydikas yra vienintelis galimas pretendentas į minimą žemę, mat neturi nei vaikų, nei giminių.
Žinia, į sklypų dalybų skandalą įsivėlusiam G. Stankui dar šią vasarą Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai yra pareiškę oficialius įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei tarnybinių pareigų nevykdymo.

Po kreipimosi Klaipėdos rajono apylinkės teismas nustatė, jog H.H. Tydiko motina iš tiesų nuosavybės teise valdė 6 ha žemės. Tokio fakto neužginčijo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Pakartotinai į G. Stankų buvo kreiptasi šių metų gegužę, tačiau atsakymas gautas tik po 3 mėnesių.
"Ponas Stankus pakvietė į posėdį, kuriame dalyvavo mums neįvardintų 6-7 žmonių grupė, padėsianti spręsti tų 6 ha grąžinimo klausimą. Vienas iš kviestųjų asmenų prisistatė kaip Kretingos miškų urėdijos atstovas", - teigė V. Griškevičius.
Pasak advokato, posėdžio metu G. Stankus neva pasiūlęs H.H. Tydikui alternatyvą: gal pretendentas pageidautų žemės gauti kitoje vietoje. "Tačiau kur, mums nėra aišku", - stebėjosi teisininkas.
Advokato teigimu, vieno iš sukviestos žmonių grupės narių - miškininko Sigito Kupšio - buvo pasakyta, jog esama laisva žemė Kukuliškėse priskiriama prie žemės miškų zonoje, dėl ko ji neva negali būti grąžinta pagal įstatymą.
"Vėliau miškininkas nurodė, jog tas plotas esą bus reikalingas miškininkų poreikiams - medienos sandėliavimui ir panašiai", - teigė V. Griškevičius.

Po nesėkmingų derybų H.H. Tydiko interesams atstovaujantys žmonės nuvyko į Kukuliškėse esantį sklypą, jį nufotografavo ir komisijos nariams parodė, jog minėtas žemės plotas iki šiol nėra miškininkų naudojimas.
"Tuomet mums staiga parodė žemėtvarkos bylą, kurioje pažymima, jog H.H. Tydiko paveldėta žemė yra valstybės išperkama ir perleidžiama greta esančio namo savininkui asmeninio ūkio poreikiams", - stebėjosi teisininkas.
Iš tiesų, kitam asmeniui 2000-aisiais metais buvo projektuojamas asmeninio ūkio žemės sklypas toje pačioje vietoje, kur buvo H.H. Tydiko motinos žemė.
Pasak Valstybinio Žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo direktoriaus Antano Lotužio, agrarinės reformos vykdymo darbuose minima vietovė buvo paženklinta kaip asmeninio naudojimo ūkinės paskirties žemė.
Direktorius teigė, jog tą patį sklypą, kurio neatgauna H.H. Tydikas, nusipirkti norėjo klaipėdietė Morta Vainorienė. Tačiau Žemėtvarkos instituto darbuotojai pamatė, jog į sklypą pretenduoja paveldėtojas, ir M. Vainorienei dokumentai toliau tvarkomi nebuvo.

Minėtas atvejis visiškai nesuprantamas buvo advokatui: "Kas, kada ir kokiu įstatyminiu pagrindu iš H.H. Tydiko neva išpirko jam teisėtai priklausančią žemę?"- nesupratęs klausė V. Griškevičius.
Beje, tame pačiame Kukuliškių kaime, visai šalia ginčytino sklypo gyvena Neringos policijos komisaro Mamerto Vainoriaus žmona Regina.
Tuo tarpu Morta Vainorienė visus su žeme susijusius klausimus spręsti įgaliojo Mamertą Vainorą. 2000-aisiais M. Vainorienei buvo ruošiami žemės pirkimo dokumentai dar ir Karklėje. Ten taip pat norėta nusipirkti neva asmeninio ūkio 1,6 ha žemės.
"Tačiau paaiškėjo, jog projektas neatitinka reikalavimų ir toje vietoje yra miškas, kurio nei grąžinti, nei pirkti negalima. Procesas buvo sustabdytas, šiuo metu atliekame tyrimą, kodėl padaryta klaida", - paaiškino Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.
Pretendentų į žemes, tarp kurių yra ir M. Vainorienė, sąrašą bei dokumentus pasirašė tuometinis Apskrities viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas bei Klaipėdos žemėtvarkininkų vadai G. Stankus bei Stanislovas Tamolis.
Beje, "Vakarų ekspresui" G. Stankus prisipažino, jog M. Vainorienės atveju "įsakymas buvo parengtas nepatikrinus asmeninio ūkio žemės įsigijimo teisėtumo".

Negavo žemės Kukuliškiuose M. Vainorienė, negauna ir teisėtas paveldėtojas H.H. Tydikas.
Senolis neseniai V. Lukošienei išsiuntė skundą ir prašė išspręsti šį klausimą. Viršininkė "Vakarų ekspresui" teigė atsakymą jau parašiusi: "Nuosavybė bus sugrąžinta", - teigė ji.
Tačiau visai kitaip galvoja G. Stankus. Savo atsakyme advokatui V. Griškevičiui valdininkas teigė paaiškinęs, jog H.H. Tydikui žemė sugrąžinta būti negali.
"Teritorija užimta namų valdomis, be to, didžioji minimo sklypo dalis yra užimta valstybinių miškų žeme, kuri negrąžinama", - teigė jis.
Pasak žemėtvarkininko, šalia miško esanti medžiais neapaugusi ir nenaudojama žemės sklypo dalis yra ne kas kita, kaip miško laukymė, kitaip tariant - "miškas".
"Manau, kad Vyriausybei pavaldžios institucijos neteisėtai nusavino nuosavybės teises į žemę. Dėl to H.H. Tydikas ir kreipėsi į G. Stankų, kad šis išspręstų jam teisėtai priklausančios žemės grąžinimo klausimą.
Tačiau žemėtvarkininkas šiurkščiai pažeidė piliečių aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose įstaigose pavyzdinę tvarką, kurią nustatė Vyriausybė", - įsitikinęs advokatas V. Griškevičius.
Pasak teisininko, G. Stankus žemę išparceliavo daugeliui asmenų, dėl to teisėtiems savininkams esą nerandama pagrindo susigrąžinti tėvų žemių.

Remiantis už žemės reformos vykdymą Klaipėdos apskrityje atsakingos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pranešimu, iki šių metų rugsėjo 1-osios apskrities rajonuose pagal pateiktus prašymus piliečiams atkurta beveik 80 proc. nuosavybės teisių.
Šiuo metu visoje apskrityje yra apie 1 800 pretendentų, nepateikusių reikiamų žemės grąžinimo dokumentų.
Tuo tarpu sparčiausiai nuosavybės teisių grąžinimas vyksta Klaipėdos mieste: čia grąžinti 125 nauji sklypai.
Lėtokai nuosavybės teisių atkūrimas vyksta Palangos mieste: prašymus šiai procedūrai atlikti yra pateikę 1 715 piliečių, iš kurių 1 680 pageidauja žemę susigrąžinti natūra.
Tačiau galimų neteisėtų žemėtvarkininkų bei juos kontroliuojančių valdininkų veiksmų dalinant sklypus tyrimas ne tik pajūryje, bet ir visoje šalyje juda ne taip sparčiai.
Spaudoje ne kartą buvo rašyta, jog priešnuodžių sustabdyti neteisėtoms žemės dalyboms dar nei viena institucija nerado.