"Aš vertinu, kad apie 17 milijonų, jeigu tame pačiame lygmenyje maždaug mokėtume (atlyginimus rinkimų komisijų nariams, - ELTA). Vienas rinkimų turas, tai galbūt 17 milijonų litų ir užtektų", - ketvirtadienį per Konstitucinio Teismo posėdžio, kuriame nagrinėjami Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pateikti paklausimai dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, pertrauką žurnalistams sakė Z. Vaigauskas.
Vis dėlto VRK pirmininkas pažymėjo, jog norint, kad į rinkimų komisijas susirinktų pakankamai kvalifikuoti žmonės, finansavimą reiktų padidinti.
"Jeigu juos (rinkimus, - ELTA) rengtume vėl esant sumažintam finansavimui, aš laikyčiau, kad būtų netikslinga. Reikėtų iš principo pagalvoti dėl finansavimo reguliavimo, kad vėl į mūsų komisijas neateitų tie žmonės, kurie neturi daugiau kur eiti, o ateitų ir tuo savo darbu būtų patenkinti", - teigė Z. Vaigauskas.
VRK pirmininkas pažymėjo, kad naujų rinkimų atveju reiktų vėl mokėti už darbą komisijų nariams, skirti lėšų kompiuterinėms sistemoms, biuletenių spausdinimui, partijų politinei reklamai.
Trumpiausias laikotarpis, per kurį būtų galima surengti naujus rinkimus, Z. Vaigausko teigimu - maždaug keturi mėnesiai.
"Įstatymas numato per pusę metų. Pats trumpiausias laikas, per kurį galime surengti rinkimus, - turbūt apie keturis mėnesius", - sakė Z. Vaigauskas.
Vis dėlto VRK pirmininkas pabrėžė, kad per tokį laiką rinkimus suorganizuoti būtų labai sunku, be to, tokiu atveju jie vyktų labai nepalankiu laiku, todėl greičiausiai rinkimai organizuojami būtų po pusės metų.
Paklaustas, ar tokiu atveju iki naujų rinkimų dirbtų senasis Seimas, Z. Vaigauskas sakė, kad dėl to kyla ginčų, bet tikriausiai taip.
"Be Seimo Lietuva turbūt likti negalėtų. Aš atsimenu ankstesnes diskusijas, tai buvo vis dėlto galvojama, kad tokiais atvejais darbą tęstų dabar esantis Seimas. Nes jo įgaliojimai, pagal 59-ąjį Konstitucijos straipsnį, nutrūksta, kada susirenka naujasis Seimas", - teigė VRK pirmininkas.
Organizuojant naujuosius rinkimus, pasak jo, nepaisant visos kritikos, VRK greičiausiai sudarytų tie patys nariai kaip ir dabar.
"Mano supratimu, komisijos nariai, kurie VRK yra, jau patirtį sukaupę, ir sudaryti naują rinkimų komisiją būtų dar sudėtingesnis variantas", - sakė Z. Vaigauskas.
Anot VRK pirmininko, dabartinė Vyriausioji rinkimų komisija "organizuoti rinkimus, kaip įstatyme pasakyta, tai atitiktų tuos reikalavimus", tačiau iš Seimo nario Gintaro Songailos kreipimosi į KT VRK pirmininkui susidarė įspūdis, kad manoma, jog VRK turėtų ne organizuoti rinkimus, o "dirbti maždaug prokuratūros lygmeniu ir ieškoti, kaip juos sugriauti".
ELTA primena, kad ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėja Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pateiktus paklausimus dėl išvados, ar per šių metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Teismas abu trečiadienį gautus paklausimus sujungė į vieną bylą.
VRK Konstitucinio Teismo posėdyje, be pirmininko Zenono Vaigausko, atstovauja VRK nariai Rokas Stabingis, Justinas Žilinskas ir Jonas Ūdris. Seimui atstovauja Seimo kreipimosi į KT iniciatorius Gintaras Songaila.
Prezidentė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, trečiadienį Konstitucinio Teismo paprašė įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik Prezidentas ir Seimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą