- Kaip susekėte, kad nuo Lietuvos žmonių nusuktas milijardas litų? - „Respublika“ klausė Zigmo VAIŠVILOS.
- Sausio 17 d. Anykščių L. ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos salėje vykusiame signatarų Irenos Andrukaitienės ir Zigmo Vaišvilos susitikime su visuomene ir diskusijoje apie mūsų valstybę pasisakė finansų viceministras Vytautas Galvonas. Jis patvirtino, kad Vyriausybė yra sukaupusi per 1,29 mlrd. litų, kuriuos gali panaudoti pensijoms grąžinti ir kultūros bei bibliotekininkų atlyginimams padidinti, vidaus reikalų sistemos sumažintam finansavimui atkurti, tačiau tai daryti neleidžia Briuselis, reikalaujantis įsivesti eurą. Todėl labai veidmainiškai atrodo užvakarykštis valdančiosios daugumos pasitarimas dėl pensijų kompensavimo, opozicijos pritarimas euro įvedimui ir nemotyvuoti prezidentės lozungai, kad reikia įvesti eurą.
- Bet juk tai skandalas. Žmonėms tiesiai į akis meluojama. Sakoma, kad pinigų nėra, o jų, pasirodo, yra. Gal V.Galvonas kiek perdėjo?
- Tikrai ne. Seimo narė Rima Baškienė Seimo plenarinio posėdžio metu pristatant įstatymus, kuriuos reikia priimti norint įsivesti eurą, finansų ministro R.Šadžiaus tiesiai paklausė, ar tikrai ministerija turi tuos pinigus. Ministras patvirtino, kad tikrai turi. R.Baškienė perklausė, kodėl tada jie slepiami nuo visuomenės, kodėl nenaudojami pensijoms grąžinti. R.Šadžius, kaip ir V.Galvonas, pasakė, kad Briuselis neleidžia. Iš visų mūsų surinktų pinigų Briuselis neleidžia naudoti taip, kaip mes norime. Tai skandalas.
- Ar tų slapta iš mūsų surinktų 1,29 mlrd. litų turbūt eurui įsivesti užteks?
- Toli gražu ne. Lietuvai euro įvedimas, be organizacinių išlaidų, be išlaidų propagandai, kainuos didžiulius pinigus - apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šiuos 5 mlrd. eurų ES turės teisę pareikalauti apmokėjimui bet kuriuo metu. Ar turime šias lėšas? Manau, kad vėl skolinsimės. Kas svarbiau - ar grąžinti pensininkams apie 1 mlrd. per krizę sumažintų pensijų dalį, padidinti kultūros ir bibliotekininkų atlyginimus (pasižadėtus, bet netesėtus surasti 40 mln. litų), spręsti pažadus vidaus reikalų sistemos darbuotojams, ar įsivesti eurą? Ar Lietuvos žmonių nuomonė ir šiuo atveju nebūtina?
- Kodėl Lietuvos valdžia, tai žinodama, forsuoja euro įvedimą?
- Argumentai - tik populistiniai: privalome, nes stojimo į ES sutartyje numatėme; taupysime keitimo išlaidas; litas jau susietas su euru; pasipils investicijos; o ir šiaip gėda, kad be euro.
- Jūs šiais argumentais netikite?
- Aišku, kad ne. Kodėl aklai žengiame į nestabilią euro zoną, kuriai pačiai gresia subyrėjimas? Kodėl nesakoma, kad stojimo į ES sutartyje nenumatyta jokia euro įvedimo data, kad joje nėra aptartas 2012 m. pradėjęs veikti Europos stabilizavimo mechanizmo fondas, kuriam euro zonos šalys moka įnašus? Kodėl euro neįsiveda ne tik ES senbuvės Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija (Danijos užsienio reikalų ministras Holgeris Nilsenas (Holger Nielsen) yra pareiškęs: „Mes privalome laikytis atokiau nuo euro. Tai ne visai patikimas projektas“), bet ir Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija? Kodėl Lietuvos valdžia nutyli, kad 2011 m. eurą įsivedusi Estija padvigubino savo valstybės skolą, o pagal ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenis 2013 m. turėjo didžiausią metinę infliaciją (+2,1 proc.) iš visų euro zonos narių ir didžiulį kainų augimą - iki 25 proc.?
Beje, nenustatyta, kad į eurą įsivedusią Suomiją plūstelėjo investicijos. Ji pati audringai diskutuoja, kodėl jos pinigai išvežami ir jais remiamos Europos pietų valstybės. Danai ir švedai neatsisakė savo kronų, bet negyvena blogiau negu suomiai su euru.
- Tai kodėl tada mūsų valdžia taip trokšta to euro? Negi ji viso to nesupranta?
- Manau, kad paklusniai ir vengiančiai prisiimti atsakomybę dėl savarankiškų sprendimų Lietuvos valdžiai paprasčiau aklai ir nesvarstant vykdyti nurodymus iš aukščiau. Taip mūsų valdžia mūsų visų sąskaita siekia nusimesti nuo savo pečių visus sunkiausius darbus ir valstybės valdymą galutinai perduoti Briuseliui bei Frankfurtui. Valdžia nekalba apie tai, kad tokiu žingsniu atsisakome ne tik valstybingumo simbolio, bet ir paskutinio esminio savo ekonomikos reguliavimo sverto - savos valiutos ir jos emitavimo pagal mūsų valstybės poreikius ir ekonomikos vystymąsi.
- Negi nėra prasmingesnių tikslų, į kuriuos galime investuoti jau sukauptus 1,29 mlrd. litų ir paskui sukišti dar kone 20 mlrd. litų, nei atiduoti juos euro zonos biudžetui?
- Vakar aš viešai kreipiausi į Vyriausybę bei Seimą, prašydamas sustabdyti įstatymo dėl euro įvedimo svarstymą ir priimti Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl euro įvedimo, o euro įvedimui sukauptas lėšas (1,29 mlrd. litų ar daugiau) skirti per krizę nesumokėtų pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų ir bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimui, vidaus reikalų sistemos sumažinto finansavimo atkūrimui.
Rašyti komentarą