Žudikų negalima bausti griežtai

Su žudikais reikia elgtis... žmoniškai

Strasbūro teismui Lietuvą apskundė keli iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Ir jie pasiekė savo. Teismas nusprendė: kad ir kokius šiurpius nusikaltimus būtų padarę nuteistieji, jie turi turėti teisę tikėtis kada nors išpirkti kaltę už įvykdytus nusižengimus, vien prezidento teisė suteikti malonę yra nepakankama priemonė.

„Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą“, - moralizuoja Europos Žmogaus Teisių Teismas. Anot jo, nusikaltėliai turi žinoti, ką turėtų padaryti, kad galėtų būti paleisti.

Reikia mirties bausmės

Parlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtina esantis pašiurpęs nuo tokio Strasbūro teismo sprendimo. Politikas prieš porą mėnesių netgi siūlė apsvarstyti galimybę grąžinti mirties bausmę. Jis išsiuntė oficialų kreipimąsi Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean-Claude Juncker) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui dėl teisinių galimybių grąžinti mirties bausmę Lietuvoje. O Strasbūro teismo sprendimas, iš esmės atveriantis vartus į laisvę žiauriausiems nusikaltėliams, R.Žemaitaitį iš viso šokiravo.

„Tai yra šokiruojantis sprendimas. Tačiau reikia žinoti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas vadovaujasi „gerąja“ meile nusikaltėliams, žarsto nusikaltėliams visokias kompensacijas už neva netinkamas įkalinimo sąlygas, sako, kad nusikaltėliams turi būti numatomi pasimatymai, meilės aktai ir visi kiti malonumai. Tad nenuostabu, kad ir dabar Strasbūro teismas pasisako už bausmių sušvelninimą, už tos pačios lyties asmenų santuokas ir panašius dalykus. Man tik kyla klausimas, ar tie žmonės, kurie kadaise priėmė tarptautinę žmogaus teisių chartiją, galvojo, kad ateityje ta chartija bus taip iškreiptai vertinama, traktuojama ir interpretuojama“, - piktinosi R.Žemaitaitis.

Banditų teisės svarbesnės nei aukų

Seimo narys stebisi, kad nusikaltėlių teisės iškeliamos aukščiau už aukų teises.

„Aukos artimieji iš viso lieka už borto. Baisu ir protu nesuvokiama. Aš tai iš viso pasisakau ir už mirties bausmės įteisinimą, nes tai būtų gera prevencinė priemonė. O čia jau net iki gyvos galvos nebebus galima nuteisti? Teisinėje sistemoje iš viso pilna absurdų. Štai turime atvejį, kai Švedijoje lietuvis nužudė mergaitę. Žudikui Švedijoje grėstų laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tačiau švedai nenori jo maitinti ir laikyti, todėl siunčia į Lietuvą, kur jis, panašu, bus teisiamas už mėginimą išprievartauti“, - stebėjosi politikas.

R.Žemaitaitis stebisi ir tuo, kad Strasbūro teismas reikalauja iš nuteistųjų iki gyvos galvos neatimti „fundamentalaus jų žmoniškumo aspekto“.

„Iki gyvos galvos nesodinama už gerus darbus. Taip nubaudžiami tie, kurie kelis žmones nužudė, ar kaip tas, kuris merginą išniekino ir sukapojo“, - sakė parlamentaras.

Chartija išsigimė

Jo teigimu, šalys turėtų susėsti ir patobulinti tarptautinę žmogaus teisių chartiją, kad ji negintų tik nusikaltėlių bei seksualinių mažumų, kaip yra dabar.

„Ją būtų gerai pakeisti ir dėl galimybės grąžinti mirties bausmę. Tačiau tam reikia, kad Europoje būtų pradėti rinkti piliečių parašai dėl jos peržiūrėjimo, paliekant pačioms šalims teisę nuspręsti, ar grąžinti mirties bausmę. Ir tam turi vykti valstybių diskusija, o ją turėtų inicijuoti Europos Vadovų Taryba, kuriai vadovauja D.Tuskas. Juo labiau kad pati Lenkija, kurios atstovas yra D.Tuskas, nori mirties bausmės grąžinimo. Manau, kad tam pritartų ir Bulgarija, ir Rumunija, galbūt ir Vokietija, Didžioji Britanija, kuriose padažnėjo teroro išpuoliai. Manau, norinčių gali būti daug. O kaip elgtųsi Lietuva? Deja, turime tokią politinę valią... Pas mus klesti liberalizmas, krikščioniškas atlaidumas, todėl panašu, kad ir toliau eisime liberalizmo link. O kaip tik reikėtų sukelti diskusijas, kad politikai, užuot žmones vedę į pražūtingą liberalizmo, kalinių teisių ir kaltinamųjų teisių gynimą, pradėtų visuomenę realiai ginti nuo tokių niekšų“, - sakė R.Žemaitaitis.

Vytautas DAUJOTIS, Vilniaus universiteto profesorius:

„Strasbūro teismo sprendimas yra vienareikšmiškai absurdiškas. Tačiau dabar vyrauja tokia tendencija, kad viskas eina liberalizmo link, teisių, laisvių suteikimo link, net ir nusikaltėlių atžvilgiu. Tačiau jei jau žmogus nuteistas iki gyvos galvos, tai ir turi likti nuteistas, juo labiau kad ir mirties bausmės nebėra. Visuomenė darosi kažkokia pakrikusi. Nukentėjusiųjų teisės nebefigūruoja, o nusikaltėliai triumfuoja. Taip, nužudytam jau nebepadėsi, tačiau yra nužudytųjų artimieji, gyvenantys sielvarte. Kaip jiems jaustis žinant, kad mylimo žmogaus žudikas paleistas į laisvę? Situacija yra absurdiška. Teisės taikomos ne ten, kur turi būti. Kas čia per teisė būti išleistam anksčiau, jei įvykdei žiaurų nusikaltimą? Kas čia per teisė į lyties pasikeitimą ir kitus iškrypėliškus dalykus? Visur dabar kalbama tik apie teises ir pamirštamos pareigos, įsipareigojimai. Man tai primena 1968 metus, kai prancūzų studentai išėjo į Paryžiaus gatves su šūkiu „Mes draudžiame drausti“. Bet tas teisių suabsoliutinimas neturi nieko bendro su sveiku protu“, - teigė V.Daujotis.

Profesorius įspėjo, kad, liberalizmui vis labiau leidžiant šaknis į teisinę sistemą, šalyje pablogės kriminogeninė situacija, nes, švelnėjant bausmėms, įvairaus plauko banditai mažiau bijos nusikalsti.

„Nusikaltėlius stabdo ne tik bausmės neišvengiamumas, bet ir jos griežtumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje labai gaji korupcija. Bet į korupciją linkęs žmogus, jei žinotų, kad bus pagautas ir griežtai nubaustas, gal nesiryžtų peržengti tos ribos“, - svarstė profesorius.

Lietuvoje šiuo metu kali 120 asmenų, nuteistų iki gyvos galvos. Kaip teigė V.Daujotis, visi jie nuteisti už itin žiaurius nusikaltimus, nemaža dalis - net ne už vieną, o už kelias žmogžudystes. Anot jo, jei Lietuva tiesiogiai vykdytų Strasbūro teismo sprendimą ir tokius asmenis paleistų į laisvę, sukeltų milžinišką pavojų visuomenei, mat viena iš bausmės esmių yra ir pavojingo nusikaltėlio izoliavimas nuo visuomenės, kad jai nebūtų keliamas pavojus.

„Tokie asmenys neišvengiamai keltų pavojų visuomenei, nes visi žinome, kad kalėjimas nieko į gera nepakeičia. Netgi priešingai - jie gali išeiti net žiauresni“, - sakė V.Daujotis.

Profesorius stebisi, kad kalbama apie bausmių liberalizavimą šiuo metu, kai visas pasaulis gyvena teroro grėsmės baime.

„Gal teroro grėsmė visuomenę privers atsitokėti, kaip privertė atsitokėti Europą, propagavusią kultūrų maišymąsi. Nepavyko integruoti arabų ir kitų, todėl dabar apie multikultūrą nebekalbama. Neaišku, kaip mūsų politikai reaguos į Strasbūro teismo sprendimą, nors noriu pasakyti, kad jie ir be Strasbūro kalba apie bausmių švelninimą, nes kalėjimai perpildyti. Ne ta kryptimi einame“, - akcentavo V.Daujotis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“