Žvejų meką valstybė pavers tik legenda

Paveldas

Dėl iškreipto valstybinių institucijų požiūrio į šalies regionų problemas kadaise turtinga žvejų sostine tituluota Rusnės sala išnyks iš Lietuvos lankytinų vietų žemėlapio.

Toks signalas valdžios viršūnėse perduodamas tik po slogių prezidento Valdo Adamkaus įspūdžių, kuriuos jis nebe pirmą kartą parsivežė po apsilankymo šiame pamario kampelyje.

"Vakarų ekspresas" aiškinosi, ar valdžios praregėjimas duos realios naudos ir kokios yra galimybės išplėtoti saloje aukšto lygio turizmo infrastruktūrą. Juolab kad Rusnė - tik vienas iš daugelio šalies regioninės politikos problemas atspindinčių pavyzdžių.

Griūva centras

Rusnės unikalumą atspindi ne tik gamtinės sąlygos, išskirtinė miestelio architektūra, bet ir savita istorija - pokario metais tai buvo tikra žvejų sostinė, saloje gyveno vieni turtingiausių pajūryje žmonių.

Teigiama, kad Rusnėje yra pačios žuvingiausios Lietuvos vietos - starkiai, karšiai, žiobriai, lydekos, šamai ir kitos žuvys iki šiol masina žvejus mėgėjus.

Apibūdindamas miestelio architektūrą Rusnės seniūnas Voitechas Deniušas "Vakarų ekspresui" tvirtino, jog tokio medinių daugiaaukščių pastatų ansamblio, kaip Rusnėje, nėra visoje Europoje - miestelio centrą sudaro vien kelių aukštų mediniai pastatai.

"Tačiau pastatai nėra restauruojami, kadangi pačios namuose gyvenančios šeimos to padaryti neišgali, o valstybė neskiria lėšų. Jau dabar daugelis kultūros vertybės statusą turinčių statinių baigia supūti, suzmegti į žemę",- sakė seniūnas.

Įspūdinga ir keturių vėjų kryžkele vadinamos salos gamta su Nemuno deltos kanalų sistema, užliejamomis pievomis, upių tinklu, migruojančių paukščių poilsio stotelėmis.

1992-aisiais saloje įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas, kurio direkcija investicijų iš užsienio dėka įrengė pažintinius takus, sparnuočių stebėjimo aikšteles.

Paslaugų - nulis

Šiuo metu Rusnėje gyvena apie porą tūkstančių daugiausiai skurstančių žmonių, žvejyba jau senokai tapo ne pelningu verslu, o užsiėmimu iš nevilties.

"Dabar žuvies Kuršių mariose daug mažiau - senka marios, gausybė laimikio išgaudoma jūroje. Rusniškiai priversti merdėti, brakonieriauti, nes kito užsiėmimo jie nebeturi. Žvejų ūkiai iširo. Žemdirbystė nuostolinga",- tvirtino V. Deniušas.

Vietiniai galėtų užsidirbti iš kaimo turizmo, tačiau tokias paslaugas teikia vos kelių sodybų šeimininkai.

Rusnės seniūnas pažymėjo, kad saloje kasmet apsilanko apie 70 tūkst. turistų, bet dauguma jų nustemba, Rusnėje neradę nei viešojo tualeto, nė vieno viešbučio, kavinės, restorano.

"Paklausa viršija pasiūlą. Keletas kaimo turizmo sodybų net žiemą gauna užsakymų, nespėja žmonių aptarnauti. Tačiau Rusnė ir visos jos kultūrinės grožybės yra pasmerktos išnykti, jei valstybės vadovai ir toliau tik deklaruos pagalbą",- pažymėjo seniūnas.

Ne kokį vaizdelį atmintyje į rūmus Daukanto aikštėje parsivežė ir praeitą savaitę Rusnėje lankęsis V. Adamkus.

"Tai galėtų būti tiesiog deimančiukas, tokia vieta, kaip Kuršių nerijoje, kur širdis leipsta iš malonumo",- tvirtino prezidentas, tačiau Rusnės problema jam yra žinoma jau senokai ir praeitos savaitės apsilankymas nebuvo pirmasis.

Laimi įtakingesni

Rusnės problema tokia gili dar ir todėl, kad Šilutės rajono savivaldybė finansiškai nepajėgia atlikti būtinųjų darbų, iš valstybės iždo duodamo pinigų maišelio nepakanka, o šiuo metu daugelį masinantys Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigai prieinami ne visiems.

"Daug kas dabar remiasi pavienėmis iniciatyvomis, pajėgesni rajonų vadovai sugeba daugiau pinigų išsireikalauti. Pastebima praktika, jog kas daro didesnę įtaką, tas ir laimi. Taip neturėtų būti. Ne spaudimo pagrindu, o valstybiniais prioritetais reikia spręsti regionų problemas", - apie tai, kodėl stringa Šilutės rajono vadovų bandymai gauti ES paramą, "Vakarų ekspresui" sakė prezidento patarėjas regionų politikai Sigitas Šiupšinskas.

Pavyzdžiui, yra būtina gilinti Nemuno vagą, nes dėl analogiškų darbų Kaliningrado srityje upė Lietuvoje grėsmingai senka.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai teigė į Aplinkos ministeriją išsiuntę paklausimą dėl ES paramos galimybių, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavę.

Minėtos ministerijos atstovė Nijolė Barysienė "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog kreiptasi buvo ne ten - kasmetinio Šilutės rajonų potvynio finansavimo programą įgyvendina Finansų ministerija.

"Tačiau Šilutės rajono vadovai principinio atsakymo negavo. Kažkas blaškosi",- pastebėjo V. Adamkaus patarėjas.

Planų - daugybė

Galimas raktas į privataus kapitalo pritraukimą - vandens turizmas. Be to, vietiniai žvejai galėtų užsiimti ne versline žvejyba, o teikti turistams skirtos pramoginės žūklės paslaugas.

Šiuo metu Šilutės rajono savivaldybės darbuotojai rengia galimybių studiją penkioms mažųjų laivų prieplaukoms įrengti, krantinėms restauruoti. Analogiškus darbus dar dėl dviejų prieplaukų statybos atlieka Turizmo departamentas.

Tačiau pastatų renovacijos Rusnėje, Nemuno gilinimo darbų likimas - neaiškus. Katastrofiška situacija ir dėl Šilutės rajono polderių priežiūros - šiuo tikslu valstybė kasmet skiria tris kartus mažiau lėšų, nei reikia.

"Mes iš savo pinigų negalėtumėme net projekto kofinansavimo kaštų padengti, jei jau pavyktų gauti ES paramą. Čia reikia principinio požiūrio valdžios viršūnėlėje, kad pinigai nenusėstų tik didmiesčiuose", - dienraščiui teigė Šilutės rajono meras Arvydas Jakas.

Jis pažymėjo, kad Rusnėje yra neįmanoma išgyventi, miestelis gali išnykti. "Reikia tokio valstybinio požiūrio, koks buvo parodytas Neringai",- tvirtino A. Jakas.

Patarė nesnausti

Beveik dešimtmetį Neringos miesto savivaldybei vadovavęs dabartinis Seimo narys Stasys Mikelis patarė mažiau snausti ir pripažino, kad gamtiniu, kultūriniu bei turistiniu atžvilgiais vertingas vietoves atgaivinti galima tik dirbant, jas reklamuojant.

"Sakote, Kuršių nerija daug titulų turi, neva dėl to ir plūsta parama, investicijos. Tačiau kai aš pradėjau vadovauti Neringai, šis gamtos kampelis nebuvo nei į UNESCO įtrauktas, nei mėlynosios vėliavos kurorto medalį turėjo. Čia ne titulai esmė",- teigė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas S. Mikelis.

Jis pažymėjo, kad yra labai svarbu įrodyti, jog Rusnė - patraukli investuotojams.

"Prie visų Lietuvos valdžių meru dirbau. Visada reikėdavo įrodinėti, kad valstybės lėšos neprapuls, bus panaudotos pagal paskirtį",- sakė parlamentaras ir pridūrė, kad panašių problemų, kaip Rusnėje, yra ir Šventojoje.

Neapsiribos deklaracijomis?

Rusnės pavyzdys gali būti proga valdžios vyrams susimąstyti dėl valstybinio požiūrio į šalies regionus - taip teigė V. Adamkaus patarėjas S. Šiupšinskas.

"Prezidentas tikrai darys įtaką ministerijoms, Vyriausybei, nes mano, kad valstybėje nėra galutinai aiškiai suformuluotas požiūris į regionų politiką. Konsoliduotos valstybinės pozicijos nėra, yra tik pavienės iniciatyvos",- sakė patarėjas.

Jis pažymėjo, kad apie griežtesnes regionų politikos įgyvendinimo kryptis yra tik kalbama, tačiau tai neatsispindi skirstant pinigus.

"V. Adamkaus susirūpinimas Rusnės likimu tikrai nebus deklaratyvus. Prezidentas ketina susipažinti ir su kitomis vietovėmis, o po to bus daroma įtaka valstybinėms institucijoms", - sakė S. Šiupšinskas.

Anot patarėjo, iki šiol nėra patvirtintas socialinių skirtumų šalyje mažinimo planas, nenustatyta, kaip naudoti tiek ES, tiek valstybės finansinius išteklius šiems skirumams mažinti.

Denisas NIKITENKA