Bismarko bokštai

Šie bokštai buvo statomi už privačias dotacijas vaizdingose vietovėse, dažniausiai ant pakilumų. Karaliaučiaus krašte XX a. pradžioje jų iškilo aštuonetas (pusė dabartinėje rusų, pusė lenkų teritorijoje).

GAILSGARBO kalnas, didžiausias Sembos piliakalnis, esantis apie 20 km nuo Karaliaučiaus. 1818 m. ant šio švento sembų kalno (111,4 m virš jūros lygio) buvo pastatytas kryžius kritusiesiems kare su Napoleonu. 1906 m. ant jo iškilo 22,58 m aukščio Bismarko bokštas, viršuje tradiciškai buvo įrengtas aukuras, virš įėjimo puikavosi Bismarko herbas. 1914 m. čia įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje vykdavo įvairūs renginiai. Žiemą čia veikdavo slidinėjimo trasos, papėdėje buvo įsikūrę svečių namai turistams. Tokiu mini kalnų kurortu poilsiautojai džiaugėsi iki 1945 m.

GELEŽINIS. Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck, 1815-1898), šalies vienytojas, vadintas "geležiniu kancleriu".

PAMINKLAS Otui fon Bismarkui Karaliaučiuje. Pastatytas 1901 m., sunaikintas 1947 m.

GUMBINĖS apylinkėse, ant Kaldeinės (vok. Kallen) aukštumos, kuri 115 m virš jūros lygio, Bismarko bokštas iškilmingai atidengtas 1903 m. Jo aukštis buvo 12 metrų. Dabar išlikęs tik granitinis pagrindas.

EISULIAI (vok. Eisseln) netoli Ragainės. Bokštas buvo pastatytas 1912 m. ant kalvos buvusioje piliavietėje, jis siekė 19,7 m aukštį. Nuo kalno atsiverdavo nepaprastai gražus vaizdas į Nemuno slėnį. Šalia įsikūrusios poilsiavietės buvo labai mėgstamos turistų.

ĮSRUTIES miesto apylinkėse, kur Įsruties ir Unguros upės susilieja ir sudaro Prieglių, Nietynų (vok. Nettienen) kaime, Bismarko bokštui buvo pasirinkta 33 m aukščio kalva. Bokšto aukštis siekė 15 metrų, jis buvo sumūrytas 1913 m. iš lauko akmenų. Darbams vadovavo architektas lietuviška pavarde Emilis Kaderaitis (Emil Kadereit).