Dviejų etnografinių regionų (Mažosios ir Didžiosios Lietuvos) sandūroje įsikūręs rajonas naktinėtojus kvies pažinti abu regionus.
Gargždų krašto muziejuje naktinėsime žemaitiškai: lankytojus kvies tradicinių amatų kiemelis, ekskursija po fotografijų parodą "Mažoji sakralinė architektūra Žemaitijoje", paslaptingasis "partizanų užėjimas", aktyvūs žaidimai visai šeimai. Na, o mėgstantieji šokti ar norintieji to išmokti, galės smagiai trypti lietuvių liaudies šokius muziejaus kiemelyje.
Kaip vakarus leisdavo Klaipėdos krašto lietuvininkai, kokia buitis ir papročiai, naktinėtojai kviečiami apžiūrėti Agluonėnų etnografinėje sodyboje. Lankytojai kviečiami susiburti jaukioje sodybos aplinkoje, kur vyks vilniečio drožėjo, tautodailininko Gintaro Puzarausko medžio drožinių parodos "Mediniai stebuklai" atidarymas.
Naujas lankomas objektas Gargžduose
2019-ieji metai paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Taip siekiama įvertinti savanorių, Lietuvos kariuomenės ir pavienių piliečių indėlį 1918-1920 metais ginant ką tik atkurtos Lietuvos valstybės suverenitetą.
Prisimenant to laikmečio įvykius, kovotojus ir didžiausią jų auką - gyvybę - nutarta pastatyti atminimo ženklą prie istorinės atminties puoselėtojo Gargždų krašto muziejaus. Apie pasirinktą formą ir simboliką: tradiciškai susiklostė, kad istorinių įvykių, mūšių vietų ir jų dalyvių atminimas įamžinamas pasirenkant vertikalias, iškilias skulptūrų kompozicijas, todėl skulptūra stogastulpio formos - Lietuvos valstybės ištakų, etnografinių tradicijų atspindys.
Akmens, ąžuolo ir metalinių elementų dermė liudija apie tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Pasirinkti simboliai įprasmina šalies ir vietos bendruomenės istorinį palikimą.
Vienas jų - vyčio kryžius, pirmą kartą heraldikoje pavaizduotas XIV amžiaus Jogailos antspaude, kaip dvigubas kryžius raitelio skyde. Iš pradžių simbolizavęs dinastiją, XVI amžiuje mirus paskutiniam Jogailaičių dinastijos palikuoniui Žygimantui, dvigubo kryžiaus simbolis naudotas valstybės herbe. Nebesiejant su dinastija, imtas vadinti Vyčio kryžiumi.
Dvigubas kryžius išpopuliarėjo XX a. pirmojoje pusėje, Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Šį kryžių kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybinės institucijos.
Jis papuošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu. 1919 m. dvigubas kryžius buvo pavadintas kryžiumi "Už Tėvynę" ir tapo vienu aukščiausių valstybės apdovanojimų.
1920 m. Lietuvos Respublikos Prezidento įsaku kryžius "Už Tėvynę" buvo pavadintas Vyčio Kryžiumi, vėliau - Vyčio Kryžiaus ordinu. Mūsų žiniomis, šiuo apdovanojimu pagerbti ir keturi nepriklausomybės kovų dalyviai iš mūsų krašto 1. Jurgis Butkus - apdovanotas dviem ordinais; 2. Juozas Griauslys; 3. Antanas Maulius; 4. Jonas Seselskis.Tad natūralu, kad stogastulpio centriniu simboliu pasirinktas Vyčio kryžius.
Stogastulpio viršūnė papildyta saulės formos kryžiumi, artimu protėvių etnografinėms tradicijoms.
Konkrečiu atveju istorikės Janinos Valančiūtės siūlymu panaudota kryžiaus kopija nuo sudegusios Gargždų bažnyčios stogo.
Remiantis žmonių pasakojimais, dar 1941 m. buvo uždėtas ant laikinosios bažnyčios. Vėliau, remontuojant bažnyčią, jį nuėmė ir tolimesnis jo likimas neaiškus.
Paminėtus akcentus ir jų reikšmių įprasminimą vizualiai įgyvendino ir stogastulpį sukūrė tautodailininkas, kalvis Darius Vilius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą