Kiekvienam Kuršių marių kaimui buvo sugalvotas kontrastingų spalvų ženklas. Nesudėtingos geometrinės formos vėtrungių piešiniai ir spalvos. Linijos, kryžiai, rombai, stačiakampiai, trikampiai - iš viso 70 geometrinių figūrų - buvo numatytos konkrečioms vietovėms.
Tai Šturmai, Kintai, Muižė, Suvernai, Ventė, Gilija, Preila, Svencelė, Dreverna, Juodkrantė, Pervalka, Nida ir dar keliasdešimt kaimelių.
Juodą ir baltą spalvas gavo Kuršių nerijos gyvenvietės bei Klaipėda, geltoną ir mėlyną -dabartinė Kaliningrado sritis, o raudoną ir baltą- dabartiniai Šilutės ir Klaipėdos rajonai.
Žvejai privalėjo vėtrungę iškelti savo burvaltės stiebo viršūnėje. Lentelės buvo 2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio bei gerai matėsi iš tolo.
Kiekvienam prie Kuršių marių įsikūrusiam kaimui buvo nurodytas žvejybos plotas.
Būtent pagal vėtrunges žvejybos prižiūrėtojas ir nuspręsdavo, ar žvejai laikosi nustatytų žvejybos plotų bei kuriai vietovei valtis priklauso. Žvejams labai nepatiko ši naujovė, nes liko mažiau galimybių nesąžiningam verslui.Plokščia lentelė viršuje atrodė tuščia ir negraži. Ilgainiui žvejai ėmėsi ant stiebų iškeltų "herbų" tobulinimo. Taip vėtrungės tapo laivo puošmena. Kiekviena vėtrungė būdavo suskirstoma į keletą dalių: priešvėjinę ir pavėjinę. Priekinėje priešvėjinėje dalyje dažnai vaizduojami gamtos stichijų simboliai: saulės, mėnulio, vėjo, žvaigždės, apskritimai, rodyklės. Pavėjinės vėtrungės dalys pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausumu. Čia vaizduojami namai, bažnyčios, žmonės, gyvūnai, visa tai, ką žvejys paliko krante ar turėjo savo svajonėse. Aukščiausioje vėtrungės dalyje - vėtrungės viršūnėje, vaizduojami religiniai simboliai, kurie turėjo apsaugoti žvejį nuo nelaimių mariose. Tradicinės vėtrungių ornamentų spalvos yra raudona, balta, juoda ir mėlyna. XIX a. pabaigoje vėtrungės prarado savo pirminę paskirtį - valčių žymėjimą. Tačiau žvejai ir toliau vėtrunges kėlė į burvalčių stiebus - jau kaip vėjarodes vėjo krypčiai nustatyti. Laivus vėtrungėmis puošė tol, kol plaukiojo mariose plokščiadugnės valtys. Istorikai ieškojo Kuršių marių burvalčių vėtrungių atitikmenų pasaulyje. Panašiausios į lietuvių vėtrunges valtims ženklinti buvo naudojamos Venecijoje. Tačiau ten jos buvo vertikalios ir žymėjo krantinę, prie kurios laivelis švartuodavosi.
Mūsų dienomis vėtrungių renesansas. Jos kabinamos ant laivų stiebų, namų stogų, vėtrungių skereliai puošia pamario miestų ir uostų teritorijas.
Nuo vėtrungių gimtadienio - birželio 26 dienos - prasideda kasmetinis žaidimas "Vėtrungių kelias".
Projekto partneriai išsidėstę po visą Mažąją Lietuvą: Šilutę, Klaipėdą, Dreverną, Kintus, Rusnę, Pagėgius, Nidą, Juodkrantę ir Jurbarką.
Žaidimo dalyviams šiais metais siūlomos trys teminės kelionės. "Vėtrungių kelio" temą "SELFIE" pasirinkę dalyviai susipažins su Pamario regiono muziejų, galerijų ar istorinių asmenybių memorialinėmis ekspozicijomis bei pasidarę asmenukę varžysis dėl prizo.
"Vėtrungių kelio" žaidimo LOBIAI dalyviai pagal pateiktas užuominas ieškos išnykusių vietovių.
"Vėtrungių kelio" Skonių kolekcijos dalyviai bus kviečiami lankytis nurodytose Vakarų Lietuvos regiono kavinėse ir paragauti kulinarinio paveldo patiekalų.
Žaidimas vyks iki rugsėjo 27 dienos.
Daugiau informacijos apie žaidimą ir dalyvių registracija interneto svetainėje www.vetrungiukelias.lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą