Dokumentų skenavimas perkėloje jau prigijo
Dokumentų skenavimas perkėloje jau prigijo

AB "Smiltynės perkėla" šių metų pradžioje pradėjusi įgyvendinti naujus reikalavimus, susijusius su bilieto kainos kompensavimo tvarkos pakeitimu, sulaukė priekaištų iš kai kurių keleivių. Pirmomis dienomis buvo šiokių tokių sutrikimų, bet šiuo metu, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Mindaugo Čiako, situacija jau pasikeitė, žmonės baigia priprasti.

Anksčiau tie žmonės, už kurių kėlimąsi keltais per Kuršių marias "Smiltynės perkėlai" kompensuoja valstybė, gaudavo bendrovės išduotus plastikinius leidimus, galiodavusius dvejus metus. Tie leidimai buvo išduodami pagal Klaipėdos arba Neringos savivaldybių nurodymus. Tarp tokių asmenų buvo ir tie Lietuvos gyventojai, kurie turi nekilnojamojo turto Neringoje. Leidimai turėdavo brūkšninius kodus ir būdavo skenuojami prie perkėlos vartų. Skenavimo duomenys buvo kaupiami bendrovės vidaus registre. Mėnesio pabaigoje būdavo išrašoma sąskaita už vadinamuosius kompensuojamus keleivius ir pateikiama Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos. Pasak M. Čiako, LAKD kompensacija sudaro apie 30 proc. "Smiltynės perkėlos" pajamų.

Kas pasikeitė?

2019 metų pradžioje pareiga tikrinti, kas turi teisę į neatlygintiną perkėlimą per marias, buvo atiduota LAKD. LAKD perėmus kompensuotinų perkėlimų kontrolę, buvo priimtas sprendimas, kad visi, turintys teisę keltis per marias nemokamai, būtų kontroliuojami per valstybės registrus, kurių yra 7, pavyzdžiui, gyventojų, automobilių registracijos, socialinio draudimo registrai ir kt.

Todėl dabar žmogus, turintis teisę į valstybės kompensuojamą perkėlimą, eidamas pro praėjimo vartelius turi nuskenuoti arba savo pasą, arba tapatybės kortelę, tiesiog juos pridėti prie skaitytuvo. M. Čiakas pasakojo, kad specialus skeneris (tokie pat stovi ir oro uostuose) padaro dokumento kopiją, jo duomenys keliauja į LAKD sistemą, o iš jos siunčiamos užklausos į visus 7 registrus. Jeigu nors iš vieno registro ateina teigiamas atsakymas, kad žmogus turi tokią teisę, gaunamas signalas ir varteliai atidaro.

"Smiltynės perkėlos" vadovas tikina, kad tikrai dėl to jokių eilių nesusidaro, nors sistema dar ir dabar yra tobulinama. Pirmą dieną reikėjo palaukti, kol sistema suveiks, apie 6 sekundes, o šiandien jau pasiektas 3-4 sekundžių greitis.

Užkirstas kelias piktnaudžiavimams

M. Čiakas tokią naujovę vertina teigiamai. Pasak jo, dabar yra užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams. Anksčiau leidimai būdavo perduodami iš rankų į rankas arba padirbinėjami. Daugelis žmonių žino, kad tapatybės kortelės perdavimas kitam asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tad vargu ar dabar savo dokumentus perduos kaimynui.

"Manau, dabar atkurtas socialinis teisingumas ir šia paslauga naudojasi tik tie, kurie turi tokią teisę. Kitas dalykas - greitis. Pavyzdžiui, žmogus Neringoje nusiperka nekilnojamąjį turtą, užregistruoja savo vardu ir po minutės jau gali keltis nemokamai. Jam nebereikia papildomai teikti jokių dokumentų, kad gautų leidimą. Tas pats nusipirkus naują automobilį. Anksčiau dėl to tekdavo sugaišti kartais net savaitę. Dabar viskas daroma kur kas civilizuočiau. Žinoma, bet kokios naujovės visada sulaukia nepatenkintųjų. Galbūt piktinosi ir tie, kurie nelegaliai ką nors darydavo", - pasakojo M. Čiakas.

Dokumentų kopijos netinka

Naujoji sistema pradėjo veikti šiemet sausio 27 d. 10 val. Buvo imtasi visų priemonių, kad viskas vyktų sklandžiai, abiejuose terminaluose budėjo programuotojai. Per pirmas dvi savaites buvo dukart daugiau ir bendrovės kasininkių, ir kontrolierių. Pasak bendrovės vadovo, pirmosiomis dienomis išaiškėjo gana daug negatyvių dalykų. Pavyzdžiui, žmonės pasidarė dokumentų kopijas ir dėl to sistema neveikė. Buvo atvejis, kai žmogus su lipniąja juosta užsiklijavo savo pavardę ir kt. Jis taip bandė apsaugoti savo asmens duomenis.

"Kai kuriems žmonėms atrodo, kad mes kaupiame jų asmeninius duomenis savo duomenų bazėje. Tokius iš karto galiu nuraminti, kad mes net neturime tokios techninės galimybės. Viskas, ką skeneris nuskaito, IT tinklais automatiškai keliauja į registrus. Bendrovė nieko negali patikrinti, viską mato tik Kelių direkcija", - sakė "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Kai kurie žmonės pridėję dokumentą jį bandė patrinti, kad būtų greičiau. Parduotuvėse visai kitokie skeneriai, ten jie duomenis nuskaito lazeriais. Tapatybės dokumentai skaitomi fotografavimo būdu, todėl jų negalima nei judinti, nei trinti. Kartais žmogus dėdamas dokumentą ant skenerio pakiša pirštus, kurie meta šešėlį, todėl nepavyksta nuskenuoti.

Vieną dieną sistema strigo, nes dvi valandas neveikė gyventojų registras. Tie žmonės, kurie važiavo su automobiliais, pravažiavo, o tie, kurie ėjo per keleivių turniketus, turėjo pirktis bilietus, bet pateikus LAKD prašymą pinigai turi būti grąžinti. Žmonėms patariama nesinervinti ir neskubėti rašyti tų prašymų, o surinkti kad ir dviejų savaičių bilietus, jeigu taip atsitiktų.

Šiandien jau sistema naudojamasi, galima sakyti, be didelių trukdžių, jau nebebudi ir papildomi darbuotojai. Tiesa, praeitą savaitę vienas žmogus negalėjo praeiti, nes prieš pusę metų buvo pasibaigęs jo dokumento galiojimo laikas.

Sidebar placeholder