Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser BNS sakė, kad penktadienį turėjo būti baigti kirtimai Naglių ir Grobšto rezervatuose. Direkcijos iniciatyva apie 500 hektarų teritorijoje medžiai šaltuoju sezonu kirsti siekiant apsaugoti pilkąsias kopas, tvirtina A. Feser.
„Kovo 15 dieną baigiasi ne tik kirtimai, bet ir viskas turi būti ištraukta iš miško. Mes kirtimus darome „Natūra 2000“ teritorijose. Tai yra skirta pilkųjų kopų buveinių apsaugai nuo sumedėjusios augalijos, t. y. gelbstime nuo apaugimo, nes jos pastaruoju metu yra stipriai apaugusios“, – teigė ji.
Anot A. Feser, kirtimai suplanuoti dar 2013 metais Naglių ir Grobšto rezervatuose, iš viso 500 hektarų ploto tvarkoma iki 140 hektarų.
Mediena perduota Kretingos urėdijai, ši savo ruožtu ją parduoda biokurui. Šiuos kirtimus vykdė įmonė „Raguvilė“, dalyje teritorijos – ir patys nacionalinio parko darbuotojai.
Už kalnapušių kirtimus palei jūrą, netoli dviračių tako, atsakinga urėdija. Pasak jos vadovo Tomo Zaleckio, iš viso šiemet iškirsta apie 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiausia – Juodkrantės girininkijoje. Šiuo metu kirtimai taip pat baigti, mediena yra smulkinama – iki turistinio sezono pradžios darbai turėtų būti baigti.
„Kirtimai atlikti vykdant miškotvarkos projektą, iškirsta perbrendusi kalnapušė, ji panaudota biokurui katilinėse šilumai gaminti. Vietoje jos dalyje iškirstų kalnapušynų bus atsodintos kalnapušės, kitose dalyse – paprastoji pušis ir paprastasis beržas“, – BNS sakė T. Zaleckis.
Anot jo, kalnapušės kertamos, nes yra pasiekusios brandą – 120 metų, nors kai kurie mokslininkai rekomenduoja kirsti šiuos medžius jau 70-ies metų.
Kretingos urėdas sakė, kad kalnapušės masiškai kertamos nuo didžiausio per du dešimtmečius gaisro 2014-aisiais. Iš viso gaisrai per pastaruosius 20 metų, anot jo, nuniokojo 400 hektarų miško Kuršių nerijoje – vien mažų gaisrų, urėdijos duomenimis, kiekvieną sezoną kyla 40–70.
Pasak urėdo, šiemet darbai suintensyvėjo, kirtimai buvo suprojektuoti labiau matomose vietose.
„Todėl ir atrodo, kad kertami dideli masyvai. Bet tokie plotai maždaug buvo kertami kasmet. Aišku, anksčiau buvo kertama po 4–5 hektarus (...). Kertame gerokai mažiau, nei yra suprojektuota. Atsižvelgiame į tai, kad neturime tiek pajėgumų sutvarkyti, realizuoti tos medienos, kitaip tariant, vadovaujamės principu, kad kuo daugiau būtų miškų ir visiems būtų gera“, – teigė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą