Neringa jaučiasi skriaudžiama: viskas kainuoja brangiau

Neringiškiai pageidauja, kad nemokamai per Kuršių marias būtų keliamos ne tik Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų ir joje registruotų įmonių, bet ir asmenų, joje vykdančių veiklą, transporto priemonės. Čia bet kokios statybos kainuoja brangiau nei kitose Lietuvos vietose ir manoma, kad šiai savivaldybei bus kur kas sunkiau įveikti koronaviruso pandemijos pasekmes. Be to, Neringos meras Darius Jasaitis klausia, ar Vyriausybė skatina neringiškius naudoti taršų kurą.

Teisingumo dėlei iš karto reikia pasakyti, kad AB "Smiltynės perkėla" nieko nekelia per marias už dyką. Už tuos, kuriems suteikta lengvata, sumoka Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) iš biudžeto lėšų.

Nenori pinigų atiduoti perkėlai

Neringos mero D. Jasaičio manymu, 2003 m. buvo priimtas Vyriausybės įstatymas tam, kad Neringoje veiklą vykdančių verslininkų transporto priemonės būtų keliamos nemokamai ir kad neringiškių butų remontas nekainuotų daug brangiau nei kituose Lietuvos miestuose.

"Ir pati Neringos savivaldybė, norėdama remontuoti kokį nors savo objektą, turi mokėti kur kas daugiau, nes statybos įmonė į kainą įkalkuliuoja savo kėlimosi keltu išlaidas. Mes nenorime pusę savo pinigų atiduoti valstybės įmonei "Smiltynės perkėla". Kažkada Vyriausybės priimtas geras įstatymas po kurio laiko buvo pradėtas traktuoti kitaip, o dabar teisinis reguliavimas yra pakeistas visiškai", - sakė D. Jasaitis.

Jo teigimu, daugybė konkursų Neringoje žlugo, nes miestas turėjo kelti įkainius. Neringos mero manymu, valstybė vis tiek praranda tiek pat pinigų, kiek ir nemokamai keldama visus sunkvežimius, kurie atvažiuoja dirbti į Neringą.

"Neringa iš valstybės keliams gauna tiek pat pinigų kaip ir kitos savivaldybės, t. y. pagal tą pačią formulę. Tačiau mes už tuos pinigus kelių suremontuojame daug mažiau, nes vos ne 20 proc. gautų lėšų turime palikti "Smiltynės perkėlai".

Pavyzdžiui, už 9 km kelio atkarpos, einančios nuo Nidos iki Pervalkos, remontą šiai bendrovei mes sumokėjome 3 mln. litų. Tai kaip mes galime konkuruoti su kitomis savivaldybėmis? Pas mus rangovai nenori dirbti. Jeigu dirbant pritrūks vinies, turės vėl keltis keltu į Klaipėdą, jau nekalbant apie tai, kad kartais reikia stovėti eilėje prie kelto valandą ar dvi.

Tada reikėtų mūsų savivaldybei skirti didesnį finansavimą keliams, arba tegu valstybė suteikia nemoką kėlimąsi per Kuršių marias asmenims, vykdantiems veiklą Neringoje.

Nemanau, kad "Smiltynės perkėlai" tai būtų našta, nes pernai ir užpernai ji sumokėjo valstybei didelius dividendus", - aiškino D. Jasatitis.

Svarbu galimybė kontroliuoti

Verslininkų, dirbančių Neringoje, vardu kalbėjęs, bet nenorėjęs viešinti savo pavardės verslininkas sako, kad kėlimo keltais lengvatų tvarka parengta atsižvelgiant ne į esmę - užtikrinti Neringoje gyvenantiems, dirbantiems ir verslą plėtojantiems žmonėms verslo sąlygų vienodumą Lietuvoje, o į tai, kad biurokratai sugebėtų tą tvarką kontroliuoti. Pasak jo, jeigu žmogus gyvena Neringoje, nepriklausomai nuo to, ar jis tai deklaravo, ar ne, jis turi gauti kėlimosi lengvatą.

"Gyvendamas Neringoje noriu remontuoti butą. Samdausi darbininką. Kol jis remontuoja, dirba Neringoje, vadinasi, irgi turėtų keltis nemokamai. Tačiau taip nėra. Jis keldamasis keltu turi susimokėti už transporto priemonę. Jeigu pamiršo nusipirkti tapetų ruloną, grįžta atgal ir vėl moka už keltą ir t. t. Todėl remonto kaina pasidaro neadekvati. Ir apskritai dėl to visas servisas Neringoje tampa brangesnis. Tam, kuris gyvena Neringoje ir daro verslą, savikaina gerokai išauga ir jis nebeišgali konkuruoti. Pridaryta visokių apsunkinimų, bet tas, kuris turėtų gauti leidimą nemokamai keltis per marias, jo gauti negali", - kalbėjo verslininkas.

STATYBOS. Neringoje bet kokios statybos kainuoja brangiau, nes statybininkai keldamiesi keltu turi mokėti už savo transporto priemones. Asociatyvi "Pixabay" nuotr.

Pasak jo, dėl šios priežasties Neringoje tvarkyti kopas kainuoja brangiau nei Palangoje.

"Neringos regione visi viską daro brangiau, kyla skandalai. Nustatyti, kas gyvena ir dirba Neringoje, nėra sudėtinga, tik reikia pasukti galvą. Leidimus turėtų gauti ne tas, kuris deklaravo, o tas, kuris fiziškai gyvena ir dirba čia. Sovietmečiu buvo rodomas juokingas filmukas - jeigu meška turi pažymą, kad yra zuikis, vadinasi, ji yra zuikis.

Taip ir čia: jeigu Neringos gyventojas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tai jis nėra jos gyventojas, o tas, kuris gyvena Vilniuje, bet yra deklaravęs gyvenamąją vietą Neringoje, yra neringiškis.

Taip pat ir įmonė, jeigu ji yra registruota Neringoje, tame pačiame kopų sutvarkymo konkurse yra konkurencingesnė, palyginti su kitomis Lietuvos įmonėmis. Taip pažeidžiami lygiateisiškumo principai", - mano verslininkas.

Žmonės bando gudrauti

Kadangi lengvatų gauna Neringoje registruota įmonė, žmonės šioje savivaldybėje registruoja įmones. Nesvarbu, ar jos vykdo veiklą, ar ne, pasirašomos automobilių panaudos sutartys ir jie per marias keliami nemokamai. Pasak verslininko, todėl periodiškai kyla skandalai dėl piktnaudžiavimo. Vienas toks skandalas buvo kilęs 2007 m.

Visai neseniai buvo išaiškinta sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių buvo keliama į Neringą ir iš jos nemokamai. Valstybei padaryta žala viršijo 350 tūkst. eurų.

2018 m. pavasarį buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis kreipėsi į teisėsaugą. Buvo likviduota daugiau kaip 2 tūkst. leidimų. Susisiekimo ministerija pakeitė keleivių ir transporto priemonių kėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarką. Anksčiau savivaldybės išduodavo leidimus keltis nemokamai, o kontrolės funkciją atlikdavo "Smiltynės perkėla", o dabar kontrolė ir leidimų išdavimas perduotas LAKD.

"Smiltynės perkėlos" generalinio direktoriaus Mindaugo Čiako manymu, dėl panaudos sutarčių kalti patys neringiškiai, nes piktnaudžiavo jomis. Pavyzdžiui, vieno buto savininkas sudarydavo panaudos sutartis su keliomis įmonėmis dešimčiai mašinų. Jo teigimu, tai valstybės lėšų grobstymas.

Nėra aiškaus teisinio reglamentavimo

Neringos meras D. Jasaitis sako, kad buvo pradėta daugybė ikiteisminių tyrimų, iškeltos gal net 27 bylos. Pasak mero, šiuo metu, vaizdžiai tariant, teisiami vos ne visi Neringoje investuojantys asmenys. Anot jo, taip nutiko todėl, kad žmonės naudojosi transporto priemonių panaudos sutartimis, kurios nebuvo reglamentuotos jokiais poįstatyminiais teisės aktais. Beje, teisiami abu panaudos sutartį pasirašę asmenys.

D. Jasaitis sako, kad naujas reguliavimas, naujoji tvarka iš esmės nepakeitė to, kas buvo anksčiau, išskyrus pridėtą dar vieną biurokratinį veiksmą - transporto priemonės techniniame pase įrašomas naudotojas.

M. Čiakas sako, kad anksčiau techniniame pase būdavo parašytas tik įmonės valdytojas, tad iškildavo daug problemų, jeigu kitas šeimos narys važiuodavo su ta mašina.

"Tokia tvarka galiojo iki tol, kol LAKD suvienodino kainų skaičiavimo metodiką. Šiemet nuo kovo antros pusės vykdydami LAKD įsakymą mes nebetikriname, kas važiuoja su ta mašina. Nebeliko ir lizinginių automobilių problemos, nes kaip savininkas būdavo nurodomas bankas", - aiškino "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Pasak Neringos mero, galimas daiktas, po kelerių metų, jeigu vėl kas nors kreipsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, vėl bus iškelta daugybė bylų, nes aiškaus teisinio reguliavimo vis dėlto nėra.

"Todėl mes norime diskutuoti su Lietuvos Vyriausybe, LAKD ir Seimu. Mes norime, kad įstatymai būtų labai aiškūs ir kad žmonės suprastų, ką jie gali ir ko negali daryti. Siūlome surasti teisinę formą, kad ir vykdančių veiklą Neringoje (tai galima įrodyti tam tikrais dokumentais) transporto priemonės būtų keliamos nemokamai, tada nebereikėtų tų panaudos sutarčių, dėl kurių paskui kyla įdomių interpretacijų teisėsaugoje", - sako Neringos meras.

LAKD, atsakydama į dienraščio pateiktus klausimus, išvardijo daugybę visą šį procesą reglamentuojančių dokumentų. "Kelių direkcija vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Įstatymus priima Seimas", - rašoma jos atsakyme. Visą jį galima rasti portale VE.lt.

Jeigu valstybė finansuotų, keltų visus nemokamai

"Smiltynės perkėlos" vadovo M. Čiako teigimu, neatlygintiną kėlimąsi keltu reglamentavo 2002 m. vasario 20 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 258. Tačiau jame jau yra padaryta nemažai pakeitimų. Perkėla vadovaujasi LAKD vadovo įsakymais, kurie nuolatos yra keičiami.

"Visų pirma kėlimas keltu nekainuoja taip brangiai, kaip bandoma pavaizduoti. Jeigu mašina veža daug statybinių medžiagų, o tą 12,3 euro už kėlimąsi išdalinsi statybos medžiagų vienetams, pabrangimas bus minimalus. Mūsų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos yra apskaičiuotos atsižvelgiant į infrastruktūros, keltų išlaikymo kaštus", - sako M. Čiakas.

Jis sako suprantąs neringiškių norą, kad pas juos dirbantys statybininkai galėtų savo transporto priemones kelti nemokamai, tačiau tokiu atveju atsiras ir daugiau norinčiųjų keltis veltui: ir įmonių, vežančių prekes į parduotuves, ir gyventojų.

"Jeigu visi nemokėtų už kėlimąsi, tada nekiltų jokių problemų. Mums viskas būtų paprasčiau: nebereikėtų samdyti kasininkų, kurių vasarą dirba iki 20, nebereikėtų kasos namelių su IT technika, - juokavo M. Čiakas. - Mums juk reikia ir krantines, ir laivus remontuoti, laivams pirkti atsargines dalis ir kurą, darbuotojams mokėti atlyginimus.

Jeigu valstybė gali kompensuoti visiems kėlimąsi per marias, jeigu gausime tokį nurodymą, tada mes taip ir darysime.

Mūsų įmonei niekas nepasikeitė, tik sumažėjo dalis klientų, už kuriuos mokėdavo LAKD, bet padaugėjo tų klientų, kurie moka už kėlimąsi keltais patys. Pinigai buvo perdėti iš vienos kišenės į kitą", - sakė bendrovės vadovas.

Proteguojamas taršus kuras?

Kitas dalykas, kuras, į Neringą gabenamas cisternose, per marias keliamas nemokamai. O jeigu Nidos katilinei, bendrovei "Neringos energija" gabenamas biokuras, už jo kėlimą moka katilinė. D. Jasaičio teigimu, 90 proc. Neringos yra šildoma biokuru.

"Taip išeina, kad mazutas Vyriausybės proteguojamas labiau, nes už jo kėlimą nereikia mokėti. Už biokurą reikia mokėti "Smiltynės perkėlai" ir taip Neringos gyventojams dar labiau branginama šiluma", - sako Neringos meras.

"Veždamas sunkvežimio cisternoje mazutą, taršų kurą, gaunu lengvatą, o jeigu vadinamuosius medžio čipsus, kuriuos dabar naudoja daugelis katilinių, - negaunu. Vadinasi, tas kuras Neringos gyventojui tampa brangesnis. Taip išeina, kad skatinama naudoti taršų kurą vien todėl, kad yra tokia lengvata, nes juk visi žiūri, kad būtų pigiau", - kalbėjo verslininkas, nenorėjęs viešinti pavardės.

M. Čiako teigimu, reglamentuojančiame dokumente yra įrašytos tik autocisternos, todėl Neringai tikrai iškyla problema vežant medžio drožles. "Manau, Neringos savivaldybė tą klausimą turėtų spręsti su LAKD", - sakė jis.

LAKD: teisinis reguliavimas

LAKD paprašėme atsakyti į šiuos klausimus.

Koks dokumentas reglamentuoja neatlygintiną transporto priemonės kėlimą keltu per Kuršių marias? Kuriais metais jis pradėjo galioti ir kokie pakeitimai jame padaryti pastaruoju metu?

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme (toliau - Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 447 "Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo" (toliau - Nutarimas) yra apibrėžta, kam yra taikomas bilieto kainos kompensavimas (http://lakd.lrv.lt/kelto-bilieto-kompensavimas).

Susisiekimo ministerija yra politiką formuojanti institucija ir teikia Vyriausybei ir Seimui teisės aktų projektus. Kelių direkcija tik įgyvendina (vykdo) teisės aktuose (šiuo atveju įstatyme ir nutarime) nustatytą politiką.

Įgyvendinant minėtų teisės aktų nuostatas yra patvirtintas Kelių direkcijos 2019 m. gruodžio 23 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-195 "Dėl Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos patvirtinimo". Šiuo įsakymu yra techniškai įgyvendinama įstatymo ir nutarimo nuostatos (su paskutiniais pakeitimais galite susipažinti https://lakd.lrv.lt/lt/naujienos/paprastesne-persikelimo-i-kursiu-nerij… ir https://lakd.lrv.lt/lt/naujienos/keltis-i-kursiu-nerija-besinaudojantie…).

Kodėl verslininkas, pavyzdžiui, dirbantis Klaipėdoje ir vykdantis užsakymą Neringoje, turi mokėti už transporto priemonės kėlimą per marias? Tokia tvarka pabrangina visas statybas Neringoje.

Tai numato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 5 papunktis, kuriuo vadovaujantis perkėlimo keltais bilieto kaina kompensuojama juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų. Kelių direkcijos duomenimis, ši nuostata buvo pasiūlyta dar 2003 m. Seimo narių.

Kiek šiuo metu yra iškelta bylų dėl sukčiavimo naudojantis transporto priemonės panaudos sutartimis?

Dėl bylų prašome kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Kokia transporto priemonės panaudos sutartis yra teisėta?

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinto "Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo" 8.6 papunkčiu į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą įtraukiami duomenys apie: transporto priemones, registruotas juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, vardu, arba šių juridinių asmenų valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime šie juridiniai asmenys yra nurodyti transporto priemonės valdytojais.

Nuo kada atsirado reikalavimas techniniame transporto priemonės pase įrašyti naudotoją ir kodėl?

Vyriausybės Nutarimu patvirtinto "Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ir gyventojų ir jų lengvųjų automobilių neatlygintino perkėlimo užlietu krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožu sąnaudoms kompensuoti tvarkos aprašo" II skyrius įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Šio skyriaus 8.6 papunktyje apibrėžta, kad į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą įtraukiami duomenys apie: transporto priemones, registruotas juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, vardu, arba šių juridinių asmenų valdomas transporto priemones, kurių registracijos liudijime šie juridiniai asmenys yra nurodyti transporto priemonės valdytojais.

Kodėl už mazuto cisternose kėlimą per Kuršių marias nereikia mokėti, o Nidos katilinei už biologinio kuro kėlimą reikia mokėti? Ar tai nėra Neringos skatinimas naudoti mažiau ekologišką kurą?

Tai numato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kuriuo vadovaujantis perkėlimo keltais bilieto kaina kompensuojama "tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją."

Ar teisūs neringiškiai sakydami, kad šioje srityje nėra tinkamo teisinio reguliavimo? Ar direkcija yra pasirengusi diskutuoti su neringiškiais?

Kelių direkcija vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Įstatymus priima Seimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos komentaras

Norėtume atkreipti dėmesį, kad AB „Smiltynės perkėla“ paslaugų kainas nustato pati bendrovė, o tarifai turi būti suderinti su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kelių direkcija AB „Smiltynės perkėla“ kainų nereguliuoja: (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.32085/asr).

Atsižvelgus 2020 m. vasario 28 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą, 2020 m. kovo 13 d. AB „Smiltynės perkėla“ valdybos nutarimu, buvo patvirtintas naujas kainoraštis, kuriuo nustatytos kainos neatlygintinai besikeliantiems keleiviams ir jų transporto priemonėms tokios pat, kaip ir atlygintinai besikeliančių keleivių ir jų transporto priemonių. Minėtasis AB „Smiltynės perkėla“ valdybos nutarimas ir naujasis kainoraštis įsigaliojo 2020 m. kovo 16 d. Po to, kai įsigaliojo valdybos nutarimas ir naujasis AB „Smiltynės perkėla“ kainoraštis ir atsižvelgus į juos, buvo patvirtintas Kelių direkcijos direktoriaus įsakymo pakeitimas.

Bilieto kainos kompensavimo tvarka ir atvejai yra nustatyti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“. Bilieto kainos kompensavimo bei keleivių ir transporto priemonių registravimo Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje tvarką nustato Kelių direkcija. Už persikėlimo paslaugos teikimą yra atsakinga AB „Smiltynės perkėla“.