Pasak A. Feser, bandant išsaugoti Kuršių neriją, iššūkių kyla tikrai daug. "Kuršių nerija niekada nebuvo lengva rūpintis. Karantino laikotarpis dar labiau didina lankytojų srautus. Jau nebesugebame susitvarkyti su tokia didele žmonių mase", - sakė direktorė apie šiandienos iššūkius spalio 28-29 dienomis Nidoje vykusioje Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje.
Pasak vadovės, turime aiškiai suvokti, ką konkrečiai privalome išsaugoti. "Dažnai kertasi norai saugoti ir plėtoti. Neringos kurortas yra tarptautinis ir prestižinis. Jis turi būti atitinkamai ir vystomas. Kita vertus, tai yra saugoma teritorija, Nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kuriame kaip tik norisi išlaikyti tą autentiškumą, unikalumą, gamtines vertybes ir tam tikrą atmosferą. Ne taip paprasta suderinti visus šiuos dalykus. Mokslininkai, mūsų nuomone, yra tie žmonės, kurie gali padaryti kur kas gilesnes įžvalgas šiais klausimais ir tokiu būdu mums padėti", - akcentavo A. Feser ir pažymėjo, kad jau yra parengta atskira studija, kaip būtų galima išsaugoti kopas ir nerijos gamtą.
"Yra planų kopas dirbtinai primatinti smėliu arba net jas apsodinti medžiais, net jei jie užgoš pačias kopas. Tačiau jeigu nieko nesiimsime artimiausiu metu, natūralu, kad, laikui bėgant, kopos pačios apaugs įvairia augmenija net ir specialiai nieko nesodinant. O anksčiau ar vėliau kopas tikrai teks papildyti smėliu. Tačiau suvokiame, kad reikės daug lėšų tam padaryti", - apie ateities planus kalbėjo A. Feser.
Tačiau vadovė atkreipė dėmesį ir į pačios gamtos persitvarkymo aspektus. Anot jos, nereikia pamiršti, kad gamtoje vyksta natūralūs procesai, kuriems žmogus įtakos ne visada turi. "Vis labiau šylant klimatui, keičiasi ir vėjo kryptys, todėl kopos jau dabar yra naujai performuotos. Šitų procesų sustabdyti yra neįmanoma. Tačiau dar tikrai nereikia baimintis, kad baisiausias scenarijus įvyks tuojau pat. Dar ilgus dešimtmečius Kuršių nerijos kopos bus vienas unikaliausių ir gražiausių gamtos darinių, kuriais galėsime džiaugtis", - nuramino pašnekovė.
Tarptautinę konferenciją stebėjo per 100 žmonių. Konferencijos pranešimų galima pasiklausyti Kuršių nerijos "Facebook" paskyroje ir "Youtube" kanale.
Rašyti komentarą