Politikai nesugeba išnaudoti socialinių tinklų

Per vėlai persikėlė į socialinius tinklus

Andrius Šuminas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimo laboratorijos vadovas, tikina, kad politikai šiuo metu bando karštligiškai persikelti į socialinius tinklus tam, kad galėtų juos išnaudoti rinkimų komunikacijos tikslams.

„Tai daroma pakankamai tiesmukiškai, neprofesionaliai ir pakankamai pavėluotai. Komunikacija socialinėse medijose turi remtis ilgalaikiais ryšiais. Kai politikai susivokia likus mėnesiui ar dviem iki rinkimų, tai iš esmės jau yra per vėlu megzti kažkokius santykius su savo potencialiais rinkėjais“, – tvirtina A. Šuminas.

Įmonės „Socialus marketingas“ direktorius Arijus Žakas pasakoja, kad „Facebook“ Lietuvoje populiarėja nuo 2009 metų, tačiau didžioji dalis politikų juo nesinaudojo.

„Kodėl didžioji dalis politikų nieko neveikė ten ilgą laiką? Ir likus iki rinkimų mėnesiui, visi pradeda aktyviai kurti savo profilius, pradeda viešinti savo informaciją, pradeda kviestis draugus. O kur jūs buvot prieš tai? Kaip asmeniškai „Facebook`o“ tinkle tvarkosi politikai, tai trumpai galiu reziumuoti – vaizdas yra kraupus. Jei kalbame apie bendrą Lietuvos lygį, tai yra 3–4 politikai, kurie skiria tam daug dėmesio ir daug laiko. Neblogai komunikuoja Artūras Zuokas, yra labai neblogas Dalios Grybauskaitės profilis. Ir dar vienas iš tų žmonių, kuris yra ryškesnis, kuris kažką veikia, – Andrius Kubilius“, – teigia A. Žakas.

Anot jo, žmonės per mažai suvokia socialinių tinklų galimybes ir jų neišnaudoja arba išnaudoja netinkamai.

„Tai yra galimybė pasakoti, kalbėti ir gauti atgalinį ryšį. Mūsų elitiniai politikai, kurie dalyvauja socialinėje erdvėje, skelbia informaciją, bet toli gražu ne visi laukia atgalinio ryšio ir ne visi į jį atsakinėja. Tiesiog partijos ir politikai neišnaudoja socialinių tinklų galimybių. O galimybės yra milžiniškos.

Šiuo metu „Facebook`e“ yra 1 mln. 100 tūkst. lietuvių. Tai reiškia, kad tai yra trečdalis Lietuvos. Yra apie 900 tūkst. žmonių „Facebook`e“, kurie galėtų balsuoti. Aš manau, kad tai yra be galo didelė auditorija, su kuria būtų galima dirbti. Bet jei dabar pažiūrėtume į partijų puslapius, tai konservatoriai turi apie 1,5 tūkstančio gerbėjų, socialdemokratai irgi. Tai reiškia, kad jie [politikai] ten nieko neveikia arba turi tik pusantro tūkstančio pasekėjų. Tai yra visiškai neadekvatus skaičius“, – teigia A. Žakas.

„Socialus marketingas“ direktorius pateikia socialinių tinklų galimybių gero panaudojimo pavyzdį Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos metu.

„Nicolas Sarkozy rinkiminės kampanijos pabaigoje turėjo apie 600 tūkst. gerbėjų „Facebook`e“, ir jam tie gerbėjai nepadėjo laimėti rinkimų prieš 80 tūkst. pesekėjų turintį Francois Hollande`ą. N. Sarkozy turėjo beveik 8 kartus daugiau pasekėjų, kurie jį stebėjo, domėjosi, bet laimėjo kitas žmogus, kuris sugebėjo išnaudoti socialinius tinklus. F. Hollande`o žinučių pasiekiamumo sklaida buvo tokia pati kaip N. Sarkozy, tik pastarasis turėjo daugiau gerbėjų. Ta informacija, kurią spausdino F. Hollande`as, buvo svarbesnė, aktualesnė ir žmonės daug daugiau patys ja dalinosi“, – LRT.lt pasakojo A. Žakas.

Socialiniuose tinkluose reikalingas abipusis ryšys

Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros lektorė Lina Auškalnienė sako, kad norint vykdyti komunikaciją socialiniuose tinkluose, reikia turėti galvoje, jog ten paviešintos informacijos visiškai suvaldyti nepavyks.

„Noras kontroliuoti tą žinutę, kurią politikai skleidžia, yra labai puikiai matomas kai kuriuose tiek partijų, tiek politikų socialinių medijų profiliuose. Reikia suvokti, kad socialinės medijos yra nekontroliuojamos medijos, kad tas žinutes, kurias tu paskelbei, kartu su tavimi kuria ir visi tie vartotojai, kurie prisijungia, kurie komentuoja, kurie žiūri, kurie spaudžia „patinka“. Tai yra bendras turinio kūrimo procesas“, – tvirtina L. Auškalnienė.

Komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tinkamas bendravimas socialiniuose tinkluose pagrįstas nuolatine abipuse komunikacija.

„Reikia iš tikrųjų su auditorija komunikuoti ir komunikuoti nuolatos. Kai kur ta komunikacija yra nepalanki politikui, užduodami nepalankūs klausimai, bet vis tiek reikia komunikuoti. Jei politikas tik likus mėnesiui iki rinkimų suaktyvėja ir pradeda „bombarduoti“ savo kontaktus kažkokiomis žinutėmis, tai auditorija tas žinutes priima visiškai kitaip. Ir tai gali duoti visiškai priešingą efektą, informacijos perkrovimą ir netgi atmetimo reakciją“, – sako VU Medijų tyrimo laboratorijos vadovas A. Šuminas.

„Patys pasisakymai ir būdai, kaip politikai išnaudoja socialines medijas, priklauso nuo to, kiek jie sėkmingai pasirenka tas strategijas: ar tai yra tik garbės lenta su daug gražių veidų ir tiesiog pasisakymais, ar politikai ten patys įsijungia į diskusijas, ar jie patys bendrauja su piliečiais. Nes kuo yra patrauklios socialinės medijos? Tuo, kad jos skatina interaktyvumą, čia gali vykti įvairios diskusijos, galima puoselėti tam tikrą piliečių politinį dalyvavimą“, – priduria L. Auškalnienė.

VDU lektorė pasakoja, kad norint vykdyti sėkmingą komunikaciją socialiniuose tinkluose, politikams svarbu ne tik nuolatos bendrauti su žmonėmis, atsakyti į jų klausimus, tačiau ir pranešimus konstruoti atsižvelgiant į auditorijos sudėtį.

„Politikai suvokia, kad jie ten gali pasiekti jaunus žmones, jie suvokia, kad tai yra paveikus kanalas, tačiau galbūt kartais ne taip stipriai vertina, kad ir pati žinutė turi būti suformuota tai auditorijai: jaunatviškesnė, galbūt interaktyvesnė, asmeniškesnė ir t. t. Mano studentai, kai aš jų klausiau, ar jie draugauja su politikais „Facebook`e“, sakė, kad taip, draugauja, bet jiems juokinga pasiklausyti, ką jie ten kalba“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros lektorė.

Medijų tyrimo laboratorijos vadovas A. Šuminas sako, kad prieš rinkimus norėdami gauti kuo didesnį žmonių dėmesį, politikai suklysta negalvodami apie auditorijos specifiką.

„Politikai masiškai pradeda kolekcionuoti kontaktus, tie kontaktai nėra apibrėžti jokiais bruožais, jų niekas nesieja tarpusavyje. Tai reiškia, kad politikai tarsi susirenka kažkokią grupę žmonių, tarsi ir komunikuoja jiems, bet nėra aišku, kas tie žmonės, kas juos sieja, kokie yra jų interesai. Tai tarsi vyksta komunikacija visiems, bet tarsi ir niekam“, – LRT.lt sakė A. Šuminas.