Akmenų muziejų įsuko politiniai verpetai

Šią Skuodo rajone veikiančią įstaigą iš pradžių norėta prijungti prie Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus. Dabar kalbama, kad ją reikėtų paversti Salantų regioninio parko (SRP) padaliniu ir taip panaikinti respublikinio muziejaus statusą.

Pertvarkos nenori

Apie vieno populiariausių ir analogų šalyje neturinčio Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus reorganizaciją prabilta dar vasarą. Aplinkos ministerija svarstė prijungti įstaigą prie jai taip pat pavaldaus Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus.

Dabar jau buvęs Akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus tąkart „Lietuvos žinioms“ sakė, kad po pertvarkos dirbti gali būti labai sunku.

„Jei tapsime tik kito muziejaus filialu, bus sudėtinga įgyvendinti savo planus ir dėl administracinių, ir dėl ūkinių trikdžių. Tarkime, suges koks nors traktoriukas, reikės pirkti jam detalę, o patys nebegalėsime to daryti. Teks kreiptis į biudžetinę įstaigą, kuriai priklausysime, procedūros užtruks. Dabar viskas vyksta greitai, nes esame savarankiška biudžetinė įstaiga“, – dėstė jis. Prieš kelis mėnesius E. Razgus netikėtai nutarė išeiti iš darbo.

Laikinai muziejaus direktoriaus pareigas einanti Valda Vaškienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog žino naujus Aplinkos ministerijos planus. „Kol kas nėra jokių raštiškų sprendimų. Buvome informuoti, kad svarstoma muziejų prijungti prie SRP direkcijos. Norime toliau dirbti kaip savarankiškai veikianti įstaiga. Nežinomybė apsunkina veiklą, ypač planuojant tolesnę ateitį“, – kalbėjo ji.

SRP direktorius Modestas Šečkus patvirtino girdėjęs apie ketinimus prijungti prie jo vadovaujamo parko Akmenų muziejų. „Nenorėčiau vertinti šių planų, nes nėra jokių teisinių sprendimų. Kaip Aplinkos ministerija nuspręs, taip ir bus. Regis, brandinama ir pačių saugomų teritorijų tinklo reorganizacija, todėl ką nors komentuoti labai sudėtinga“, – aiškino jis.

A. Razgus yra minėjęs, kad bendras šių metų Akmenų muziejaus biudžetas siekia 142 tūkst. eurų. Iš jų 4 tūkst. eurų skyrė Skuodo rajono savivaldybė, apie 12 tūkst. eurų surenkama iš lankytojų, tad didžiąją finansavimo dalį atseikėja Aplinkos ministerija. Šiuo metu muziejuje dirba 11 žmonių, dar du papildomai priimami vasarą, kai įstaiga veikia 7 dienas per savaitę. Šie darbuotojai išlaikomi iš pinigų, gautų už lankytojų bilietus.

„Muziejus nėra nuostolingas, kasmet pritraukia daug turistų, todėl manome, kad gali toliau veikti savarankiškai“, – tikino V. Vaškienė.

Stiprintų mokslą

Pasiteiravus aplinkos viceministro Martyno Norbuto, kokia ateitis laukia V. Into akmenų muziejaus, jis pažymėjo, kad bent iki pavasario jokių sprendimų nebus. „Galiu paaiškinti priežastis, kodėl nutarta reorganizuoti šį muziejų. Pirmiausia, pagal Vyriausybės sprendimą, respublikiniuose muziejuose turi dirbti ne mažiau kaip 20 žmonių. Akmenų muziejuje tiek darbuotojų nėra. Jei ši įstaiga bus prijungta prie SRP, ji neteks respublikinio muziejaus statuso. Tačiau pabrėšiu, kad Vaclovo Into vardas muziejaus pavadinime būtinai išliks, net jeigu jis taps kitos administracinės struktūros filialu“, – sakė M. Norbutas.

Dar vienas aspektas – respublikiniai muziejai privalo vykdyti mokslinę veiklą, o Mosėdyje esą labiau orientuojamasi į edukaciją, aplinkos tvarkymą. „Patys mokslininkai vasarą važiuoja į Akmenų muziejų ir padeda darbuotojams. Norime, kad toje įstaigoje būtų stiprinama mokslinė bazė, atliekami tyrimai. Privilioti kompetentingų specialistų į provincijos miestelį sudėtinga, todėl manome, jog muziejaus prijungimas prie kitos biudžetinės įstaigos šią problemą padėtų išspręsti. Pasikeitus administraciniam valdymui būtų galima panaikinti tam tikrus etatus, sutaupyti lėšų ir padidinti algas moksline veikla užsiimantiems specialistams“, – tvirtino viceministras.

Jo žodžiais, Akmenų muziejus negali apsiriboti vien vaikų stovyklų ir ekskursijų organizavimu. „Buvome susitikę su Skuodo rajono gyventojais ir galime užtikrinti, kad V. Into muziejaus tikrai nenaikinsime. Priešingai, po reorganizavimo planuojame investicijas į jį. Ši įstaiga labai svarbi tiek regioniniu, tiek Lietuvos mastu. Ateityje norėtume dalį Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudoti Akmenų muziejaus infrastruktūrai plėtoti, eksponatams tvarkyti, mokslinei veiklai organizuoti“, – pasakojo M. Norbutas.

Statuso klausimas

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininko Arūno Gelūno įsitikinimu, Akmenų muziejus turėtų išlaikyti respublikinės įstaigos statusą.

Skuodo rajoną garsinantį Respublikinį V. Into akmenų muziejų norima reorganizuoti.

„Ten sukauptas didžiulis mokslinis ir pedagoginis potencialas. Geologai pripažįsta, kad V. Into kolekcijos – unikalios. Jos svarbios ne siauru regioniniu, provincijos, o respublikiniu mastu. Todėl šis muziejus negali būti prilygintas vietinės reikšmės muziejui“, – pabrėžė Seimo narys.

Jis nesiėmė vertinti, kaip reorganizacija gali lemti muziejaus ateitį. „Sunku numatyti pasekmes – ar ši įstaiga pakils į naują lygį, ar taps marginalizuota. Skuodo rajonui Akmenų muziejus itin svarbus. Tai viena iš nedaugelio turistus traukiančių vietų, todėl pokyčius reikėtų planuoti labai atsakingai“, – kalbėjo A. Gelūnas.

Gydytojas V. Intas (1925–2007), viena iškiliausių pastarojo šimtmečio Žemaitijos asmenybių, pradėjo rinkti ir numeruoti laukuose aptiktus įdomesnius akmenis 1957 metais.1979-aisiais tuometė šalies valdžia nutarė Mosėdyje įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų. 2005 metais jam suteiktas V. Into vardas.