Įvairių studijų, kurių objektas - Lietuvos pajūrio patrauklumo didinimas šaltuoju metų laiku, rengėjai akcentuoja, kad ištisus metus veikiantys vandens atrakcionų pajūryje kompleksai taptų turistų traukos ir pajamų generavimo šaltiniu. Tačiau per 23 nepriklausomybės metus nė vieno naujo tokio pobūdžio objekto neatsirado nei Palangoje, nei Neringoje, nei Šventojoje, nei kur nors kitur.
Tad sužinojęs, kad pernai pradėtas statyti, o jau šią vasarą pradės veikti naujas geoterminio vandens baseinų kompleksas, atostogauti pajūryje planavęs Varėnos gyventojas Viktoras apsidžiaugė, kad su vaikais galės ne tik pabraidyti po vėsią Baltiją, bet ir pasiturkšti baseinuose su geoterminiu vandeniu. Deja, optimistinėms šio varėniškio viltims nebuvo lemta išsipildyti. Kaip ir kasmet per atostogas birželį, jis bus priverstas dairytis į dangų ir be maudymosi reikmenų į lagaminą įsimesti dar ir skėtį bei guminius batus.
Iki vasaros nespės
Su trenksmu praėjusių metų pavasarį "Natura Termo SPA" komplekso statybas Kretingos rajono pakrašty, greta Palangos pradėjusi bendrovė "Atostogų parkas" žadėjo jau šį atostogų sezoną priimti lankytojus. Net Kretingos rajono valdžia pernai džiūgavo, kad šis projektas pakeis iki šiol vyravusį stereotipą, esą kretingiškiai kratosi investicijų, paplitusį prieš 16 metų išvijus amerikiečių "Master Foods" gamyklą.
Tačiau šiuo metu "Atostogų parkas" koreguoja savo planus. "Iki šio atostogų sezono objekto tikrai neužbaigsime, tačiau iki metų pabaigos - taip", - jau ne taip tvirtai žadėjo Ričardas Jovaiša, "Atostogų parko" direktorius.
Plačiau komentuoti susidariusios situacijos jis nenorėjo. R. Jovaišos teigimu, tai labai sudėtingas statybiniu požiūriu objektas. "Vien baseinus betonuoti reikia rankomis. O tai užima laiko. Be to, Lietuvoje krizė, kam verstis per galvą?" - "Vakarų ekspresui" kalbėjo R. Jovaiša.
Plačiau paaiškinti delsimo priežastis jis atsisakė: "O kas jūs toks, kad telefonu teikčiau informaciją apie projektą? Aš jūsų visiškai nepažįstu", - išsisukinėjo R. Jovaiša.
Žadėta, kad "Natura Termo SPA" procedūroms bus pasitelkti vietos gamtos ištekliai - mineralinis ir geoterminis vanduo bei gydomasis purvas. Mat šioje vietoje po žeme plyti 150 metrų pločio geoterminio, nuolat cirkuliuojančio vandens skliautas.
Jei kada nors bus pastatytas, tai turėtų būti unikalus, ištisus metus veiksiantis objektas, kuris, naudodamas šiltąsias mineralines žemės versmes bei kitus sveikatos šaltinius, teiks poilsio ir sveikatinimo paslaugas. Analogų Lietuvoje neturinčiame komplekse bus keli baseinai su skirtingos temperatūros vandeniu, treniruokliais, numatomas plaukimo baseinas, pirčių kompleksas. "Čia nenumatyta kalnelių ar laipynių. Kompleksas bus orientuotas į poilsiautojus, kartu norinčius pasirūpinti ir savo sveikata", - statybų pradžioje pasakojo R. Jovaiša.
Statytojas - už grotų
Skeptiškai vertinti šio objekto perspektyvas verčia liūdna vandens pramogų parkų Vakarų Lietuvos regione statybų patirtis.
Prieš dešimt metų pirmoji Lietuvoje vandens pramogų parką pradėjo statyti bendrovė "Bolderis". Klaipėdos rajone, netoli Pajūrio regioninio parko, Zeigių kaime ketinta pastatyti ne tik vandens atrakcionų parką, bet visą šeimyniniam poilsiui skirtą pramogų kompleksą. Pagal statytojų planus, čia turėjo būti keli viešbučiai, golfo mokykla, teniso kortai, amfiteatras, sporto aikštelės.
Tačiau po metų statybos sustojo ir nebeatnaujintos iki šiol.
Šiuo metu statybvietė ne tik baigia užželti, bet ir dėl lietaus permerktų konstrukcijų sudilimo tampa pavojinga gyvybei.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, šį pramogų parką, į kurį jau buvo investuota keli milijonai litų, stačiusiai bendrovei "Bolderis" iškelta bankroto byla. Pasak bankroto administratoriaus Giedriaus Česo, ši įmonė dar neišregistruota, o procesas iki galo nebaigtas, nei sklypas, nei jame esantis kitas nekilnojamasis turtas neturi naujų šeimininkų. "Daugiau negalėčiau komentuoti. Tik girdėjau, kad savininkas jau nuteistas ir sėdi kalėjime", - paaiškino G. Česas.
Klaipėdos rajono, kurio teritorijoje ir vyko šio objekto statybos, vadovai nekvaršina galvos dėl šių griuvėsių. Šiam objektui net ir maksimalus nekilnojamojo turto mokestis, kuris paprastai priverčia savininkus susitvarkyti, nėra nustatytas.
Projektas - stalčiuje
Kiek geriau pasisekė vandens terapijos centro su pirčių kompleksu Kopgalyje projektui. Mat jo statybos taip ir nebuvo pradėtos, o visos idėjos liko tik popieriuje, todėl gailėtis išmestų milijonų nėra pagrindo.
Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, neatmeta galimybės, kad šis pirčių kompleksas kada nors bus statomas. "Tačiau šiuo metu mūsų prioritetas - delfinariumo su akvariumu rekonstrukcija. Iki vasaros turėtume baigti rekonstruoti žiūrovų dalį, o jau kitą sezoną lankytojus pasitiksime su atnaujintu delfinariumu bei delfinų terapijos centru", - aiškino O. Žalienė.
"Mūsų prioritetas - delfinariumo su akvariumu rekonstrukcija", - Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė.
Tačiau beveik prieš dešimtmetį netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo esančioje teritorijoje ketinto statyti pramogų, poilsio bei sveikatingumo komplekso su uždarais pašildyto Baltijos jūros vandens baseinais projektas buvo nukištas į patį tolimiausią stalčių.
"Toks ištisus metus veikiantis jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų centro bei Lietuvos jūrų muziejaus kompleksas neturėtų analogų Rytų Europoje, tačiau viskas tik koncepcijos paieškų stadijoje. Tai labai brangus projektas, kurio muziejus vienas įgyvendinti nesugebėtų. Reikia ieškoti partnerių. Bet dabar visas jėgas skiriame delfinariumo rekonstrukcijai", - sakė muziejaus vadovė.
Panašioje stadijoje, "popierinėje", liko ir "Eldijos" komplekso Šventojoje statytojų sumanymas įrengti vandens atrakcionų parką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą