Uostamiesčio istorikai įsitikinę, kad daugelį metų neprižiūrėtą kultūros paveldo objektą būtina atstatyti ne tiek dėl unikalios architektūros, bet siekiant priminti istorinę jo reikšmę. Juk šis pastatas žymi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribą bei legendinį pašto kelią.
Pareikalavo atstatyti
Pasak Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Mažrimės, Nemirsetos kurhauzas nuosavybės teise nuo 2013 metų priklauso UAB "Vitalda".
2016 metais Palangos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba iš savininkų pareikalavo, kad būtų parengti išlikusio kurhauzo architektūriniai apmatavimai. Pritarus architektūriniams tyrimams, o 2017 metais patikslinus objekto vertingąsias savybes, Kultūros paveldo taryba iš savininkų pareikalavo jį atstatyti kuo autentiškiau, išsaugant jo architektūrą. Anot J. Mažrimės, taryba taip pat akcentavo, jog labai svarbu, kad pastato paskirtis išliktų visuomeninė.
UAB "Vitalda" vadovė Daiva Makutėnaitė teigė, jog pastarosiomis dienomis buvo šalinama avarinė pastato būklė, o netrukus planuojama objektą atkurti. Tačiau tam, kad tai įvyktų, laukiama išvadų, ar pastatą leidžiama pastumti kelis metrus nuo gatvės. "Atkurti pastatą galėtume ir tuo atveju, jei nuo pastato būtų atitraukta gatvė. Kitu atveju objektas, besiribojantis su gatve, funkcionuoti tiesiog negalėtų", - teigė įmonės vadovė.
"Gaila, kad tokių objektų mažėja"
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys teigė, jog į Kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą jau seniai reikėjo tvarkyti. "Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokie objektai yra vertingi nebūtinai dėl unikalios architektūros. Šiuo atveju mes kalbame apie tuometinę sieną tarp Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos. Labai gaila, kad tokių objektų, kurie žymi ribines zonas, skirtingų kultūrų sankirtą, senąją politinę ribą, vis mažėja", - teigė J. Genys.
Žinoma, pasak istoriko, nereikia ignoruoti ir architektūrinės reikšmės. Nemirsetos kurhauzas, paskutinis Klaipėdos krašto pasienio pastatas, yra gana prašmatnus, grakštus tuometės mūrinės architektūros pavyzdys.
Apskritai Klaipėdos krašte buvo būdinga tradicija, kad pasieniuose stovėtų gana ryškūs architektūriniai paminklai. "Tai buvo vienas iš tų ryškių ženklų, kuriuos pravažiavus supranti, kad patekai į kitą kultūrinę ir istorinę erdvę", - pastebėjo pašnekovas.
Taip pat pridūrė, kad šis pastatas žymi ir legendinio pašto kelio vietą, kur virte virė gyvenimas - čia veikė pašto sotis, kurioje buvo keičiami arkliai, žmonės sustodavo pailsėti, atsigerdavo kavos.
Europinės ir azijietiškos kultūros riba
Istorikas Dainius Elertas taip pat akcentavo, kad kurhauzo istorinė vertė yra žymiai didesnė nei paties pastato.
"Toje vietoje nuo XVII ar XVIII amžiaus stovėjo Nemirsetos pašto stotis, kuri buvo paskutinis taškas, važiuojant iš Prūsijos į Abiejų Tautų Respubliką. Pro Nemirsetą Rygos, Sankt Peterburgo ir Maskvos link vedęs pašto kelias buvo labai svarbus ir juo keliavo daugybė žmonių ir prekių. Pašto stotyje buvo sandėliuojamos prekės, tvarkoma dokumentacija, ilsėdavosi vežikai ir keleiviai. Netgi dalis muitinių formalumų buvo tvarkoma čia", - pasakojo D. Elertas.
Pašto stotis, pasak pašnekovo, buvo gana didelė. Ten buvo daug pastatų: arklidės, kalvė, karčema, daržinės šienui laikyti. Pašto stotyje, pasak istoriko, lankėsi daugybė ryškių asmenybių. Tarp jų - ir kompozitorius Richardas Vagneris.
"Šis objektas buvo labai svarbus tarpvalstybiniame kontekste. Tuomet, kai Rusijos imperija užgrobė ir padalino Abiejų Tautų Respubliką, o Lietuva atsidūrė Rusijos įtakoje, galima sakyti, Nemirseta tapo europinės ir azijietiškos kultūros riba", - teigė D. Elertas.
VIRSMAS. Nemirsetos kurhauzas su ištisu paslaugų kompleksu pradėjo veikti pašto stoties vietoje. Vėliau ten buvo apsistojusi kariuomenė, bėgliai. Yra duomenų, kad netoli kurhauzo yra vokiečių karių kapinės. Atėjus sovietams, Nemirseta tapo kariniu miesteliu, o kurhauzas tuo laikmečiu lyg ir buvo tapęs kultūros namais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatas keliavo iš rankų į rankas. Nuotraukoje - 1934 metais įamžintas kurhauzas.
Edmundo BENEČIO archyvo nuotr.
"Lietuva senose fotografijose" ("Facebook") nuotr.
Tapo kurortu
"Tačiau vėliau Rusija pro Tauragę Jelgavos link nutiesė naują kelią, tad senasis pašto kelias, ėjęs per Kuršių neriją, Klaipėdą ir Palangą, tapo nebe toks svarbus. Šis kelias nebuvo pamirštas, tačiau jo reikšmė priblėso, sumažėjo žmonių ir prekių srautai. Tuomet Nemirsetos pašto stoties paštininkams kilo klausimas, kuo dar užsiimti, kad pritrauktų žmonių.
Taip paštininkai tapo vieni pirmųjų iniciatorių toje vietoje įkurti kurortinę infrastruktūrą. Jie pradėjo rūpintis pliažu, investavo į karčemą, kitas atrakcijas, taip bandydami pritraukti poilsiautojų. Taigi, pašto stotis natūraliai, po truputį, virto kurhauzu", - teigė istorikas.
Beje, kurti jūros kurortus labai skatino pats Prūsijos karalius, kadangi jis suprato jų naudą verslui ir visuomenei.
XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Nemirsetoje atsiranda maudyklės. "Maudytis jūroje iki to laikmečio nebuvo įprasta. Ši atrakcija buvo artima tik prasčiokams ar vaikams", - juokėsi pašnekovas.
Taip Nemirsetos pašto stoties vietoje pradėjo veikti kurhauzas su ištisu paslaugų kompleksu.
"Ponų nuopuolio apraiška"
"Paties žodžio "kurhauzas" reikšmė yra poilsio namai. Tačiau eiliniam žmogui tai buvo nepasiekiama prabanga. Paprasti žmonės tokį liberalų poilsį su šampanu ir damomis vadino ponų nuopuolio apraiška", - su humoru pastebėjo istorikas.
"Karo metais kurhauzas ir toliau veikė. Kurį laiką ten buvo apsistojusi kariuomenė, bėgliai. Yra duomenų, kad netoli kurhauzo yra vokiečių karių kapinės. Vėliau, atėjus sovietams, Nemirseta tapo kariniu miesteliu, o kurhauzas tuo laikmečiu lyg ir buvo tapęs kultūros namais. Taigi, pastatas iki pat Lietuvos nepriklausomybės buvo naudojamas. Atkūrus nepriklausomybę, pastatas keliavo iš rankų į rankas, o dabar turim tai, ką turim", - pastebėjo D. Elertas.
REIKŠMĖ. Istorikai įsitikinę, kad kultūros paveldo objektą būtina atstatyti ne tiek dėl unikalios architektūros, bet siekiant priminti istorinę jo reikšmę.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą