Ar važiuosime benzino į Latviją?

Nors Seimas antradienį ir pritarė "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovų pasiūlymui mažinti akcizą benzinui, tačiau šis pasiūlymas dar bus svarstomas komitetuose, jį taršys Vyriausybė, o prie projekto Seimas grįš tik birželį. Tačiau žinant Finansų ministerijos liguistą požiūrį į bet kokį pasiūlymą mažinti mokesčius, panašu, kad ir šįsyk parlamentas Vyriausybės barjero neperžengs.

"Jei Seimas pasiduotų Vyriausybės argumentams ir nesumažintų akcizo benzinui, tai būtų pražūtinga Lietuvai. Tokį patį pasiūlymą šiuo metu svarsto ir Latvijos Seimas. Jei kaimynai parodys išmintį, o Lietuvos degalinėse benzinas liks 21 proc. brangesnis, sunku tikėti, kad lietuviai bus tokie patriotai ir kurą į automobilių bakus pilsis savo šalyje. Labiausiai tikėtina, kad jie tą darys Latvijoje", - prognozavo L. Vosylius.

Didėtų vartojimas

"Tvarkiečiai" siūlo akcizą benzinui mažinti nuo 1 500 litų iki minimalios Europos Sąjungoje (ES) leidžiamos ribos - 1 240 litų už 1 000 litrų degalų.

"Tai yra uždavinys numeris vienas, ką turi padaryti Vyriausybė, kad kainos būtų mažesnės nei Lenkijoje ir Latvijoje", - kolegas įtikinėjo siūlymą parlamentui pristatęs Dailis Alfonsas Barakauskas.

Pasak jo, sumažinus akcizą iki minimalios ES leidžiamos sumos, benzinas Lietuvoje turėtų atpigti 32,06 cento. Tačiau D. Barakauskas įsitikinęs, kad biudžeto įplaukos dėl to nė kiek nesumažėtų, mat sumažinus akcizą turėtų išaugti degalų suvartojimas, sumažėtų kontrabandos kiekiai.

D. Barakausko apskaičiavimais, dabar Lietuvoje akcizas ir PVM sudaro 54 proc. benzino kainos. O ją sumažinus esą pigtų ir kitos prekės.

Praras pajamas

Tačiau liberalai ir konservatoriai skeptiškai vertina šį pasiūlymą. Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos narys Rimantas Jonas Dagys "tvarkiečių" pasiūlymą laiko populistiniu.

"Nedarykime klaidos ir nieko nemažinkime, nes kainos vis tiek liks tos pačios", - piktinosi R. J. Dagys.

Jam pritarė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri įsitikinusi, jog degalinėse benzino kaina nesumažėtų tiek, kiek žadama.

"Prieš trejetą metų sumažinus akcizą dyzelinui šie degalai nepigo tiek, kiek tikėtasi prieš akcizo sumažinimą", - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Svarbiausia, tvirtina ministrė, valstybės biudžetas prarastų nemažai pajamų.

Finansų ministerijos vertinimu, 2009 m. vasarą įgyvendinus eksperimentą ir sumažinus dyzelino akcizą, lūkesčiai esą nepasiteisino. O jei nuo šių metų birželio 1 d. būtų sumažintas akcizas ir benzinui, valstybės biudžetas per septynis mėnesius prarastų apie 60 mln. Lt pajamų, o metinis poveikis siektų apie 100 mln. Lt.

"Maitina" biudžetą

Tačiau degalų pardavėjai laikosi priešingos nuomonės. Jų teigimu, būtent dėl sumažinto akcizo mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje yra žemiausia tarp kaimyninių valstybių.

"Mūsų nuomone, akcizo sumažinimas dyzelinui pasitvirtino. Tai vienintelis naftos produktas, kuris ir "maitina" biudžetą. Verslas sugrįžo į Lietuvą, čia dyzeliną pila ir kitų šalių vairuotojai", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Vosylius.

Jis priminė, kad, asociacijos duomenimis, benzino ir suskystintų dujų pardavimas smunka. "Tik automobilių gatvėse nemažėja. Peršasi išvada, kad kai kurie vairuotojai pila iš kitų šalių atgabentą benziną", - svarstė L. Vosylius.

Kaina neaiški

LNPPĮA prezidentas nesiryžo prognozuoti, kiek galėtų atpigti benzinas, jei Seimas vis dėlto sumažintų akcizą. L. Vosyliaus teigimu, šiuo metu didmeninė populiariausio benzino kaina siekia apie 4,8 Lt už 1 litrą, o vartotojai degalinėse už jį moka apie 5 Lt. Tad degalinių marža, arba kainų skirtumas, iš kurio gyvena mažmenininkai, siekia apie 4 proc., kai paprastai siekdavo 6-7 proc.

"Skaičiuojant "aritmetiškai", benzino kaina, sumažinus akcizą, nukristų 28-30 ct (su PVM), tačiau niekas negali pasakyti, kaip atrodys pasaulinės naftos produktų kainos tą dieną. Gal kiltų karas su Iranu ar koks nors kitas rinkas galintis sukrėsti įvykis, "aritmetinio" atpigimo galėtume ir nepajusti", - perspėjo L. Vosylius.