Atgimė Palangos kurhauzas

2002 metų vasarą sudegęs Palangos simbolis pagaliau prisikėlė naujam gyvenimui. Tiesa, ne visas, o tik mūrinė jo dalis.

Atgimusiame kurhauze šeštadienį rinkosi gausus būrys garbingų svečių. Palangos miestui buvo perduota reprezentacinė kurhauzo dalis – didžioji salė bei greta jos esančios patalpos. Antrojo aukšto restauravimo darbai bus baigti ateinančių metų pradžioje.

„Džiaugiuosi šia diena, nes per tokį trumpą laiką pavyko padaryti tai, ko laukėme dešimtmetį. Smagu ir tai, kad šio pastato atidarymas tarsi vainikuoja Palangos, kaip Lietuvos kultūros sostinės, visų kultūrinių renginių ciklą“, - sveikinimo kalboje sakė Kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Simboliškai šio renginio metu Lietuvos kultūros sostinės vardas perduotas Panevėžio miestui.

Senieji palangiškiai džiaugėsi, kad restauravimo darbus atlikusiai bendrovei „Pamario restauratorius“ pavyko atkurti istorinio kurhauzo vaizdą.

„Labai gražiai ir subtiliai padaryta. Jis dabar dar gražesnis, nei buvo iki gaisro. Suprantama, juk tuomet jis buvo jau pasenęs, o dabar atgimė naujas ir atrodo toks pat, kaip buvo, tik dar gražesnis“, - renginio metu džiaugėsi senieji palangiškiai.

„Šitie vyrai – tikri auksarankiai“, - pagyrų negailėjo ir Palangos miesto meras.

Dešimt metų stūksoję griuvėsiai tvarkyti pradėti 2012 m. gegužės 30 d. Statinį perėmę restauratoriai neslėpė susirūpinimo jo būkle. Pasak benrovės „Pamario restauratorius“ vadovo Aido Kliuko, ji buvo daug prastesnė nei iš anksto spėjo paveldosaugos specialistai.

Po pusantrų metų restauravimo darbų Palangos simbolio vaizdas net iš tolo neprimena didžiulę nelaimę patyrusio statinio. Išgyvento gaisro ženklai išlikę tik gretimame sklype, kur kadaise buvo medinis kurhauzo priestatas. Jo atkūrimo perspektyva kol kas neaiški.

Lėšų kurorto simboliui prikelti skyrė Palangos miesto savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas bei Kultūros ministerija. Bendra suma - per 3,7 mln. litų.

Istorija trumpai

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių gimine. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. šioje vietoje pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzą netruko pamėgti poilsiautojai, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Miesto simboliu jis buvo iki pat 2002 metais rugpjūčio 25 d. kilusio gaisro.