Visą šalies nepriklausomybės laikotarpį nekintanti Klaipėdos Atgimimo aikštė skelia vis karštesnes diskusijas. [CITATA] Sutariama dėl vieno - aikštė yra nejauki ir klaipėdiečiai jos, kaip susibūrimo vietos, nepamėgs tol, kol nebus įgyvendinti vienokie ar kitokie pokyčiai. Dėl pastarųjų vyrauja įvairios nuomonės - vieni siūlo aikštę tiesiog sutvarkyti, pagerinti išvaizdą ir infrastruktūrą, kiti siūlo atstatyti kadaise čia buvusius pastatus, pasigirsta ir planų šioje vietoje statyti savivaldybės administraciją ar požeminį garažą.
Atgimimo aikštės likimui spręsti yra sudaryta ir speciali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos darbo grupė. Ji renka įvairius pasiūlymus, vėliau ketina sudaryti ekspertų grupę, kurį išrinktų labiausiai aikštei tinkantį variantą.
Diskutuoti apie Atgimimo aikštės sutvarkymą kviečiami ir klaipėdiečiai. Antradienį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje vyko vieša diskusija, kurioje išklausyta gausybė įvairių nuomonių.
NEJAUKI. Vieningai sutariama, jog Atgimimo aikštė yra nejauki - per didelė ir netinkanti susibūrimams ar miestiečių pasisėdėjimams. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Brangi, bet nejauki
Atgimimo aikštės istorinę raidą pristačiusi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė, pabrėžė, jog ši teritorija bėgant istoriniams laikotarpiams kito kaip niekada intensyviai. Ypač didelę įtaką pokyčiams padarė sovietmetis. Tuomet visiškai pasikeitė jos planinė ir vizualinė išraiška. Buvo nugriauti beveik visi dar iki tol išlikę senieji pastatai, suformuoti skverai, pastatyti sovietmečio simboliai.
"Aikštė miestiečiams savita netapo ir dėl ideologijos - Lenino paminklo, tarybinių švenčių, ir dėl vėliau susiklosčiusių aplinkybių - išdygus K ir D "raidėms" aikštėje pasidarė ypač nejauku, nes žmogus čia jaučiasi iš visų pusių stebimas. Architektams reikės gerai padirbėti, kad sugalvotų, kaip padaryti, jog miestiečiams aikštė vėl taptų priimtina", - sakė Z. Genienė.
Skubiau galvoti, ką daryti su Atgimimo aikšte, ragino ir diskusiją vedęs vicemeras Vytautas Čepas. Jis pabrėžė, jog aikštės priežiūra miestui kasmet atsieina 300 tūkst. litų. Už šiuos pinigus tvarkomi želdiniai, granitinės plokštės ir pan.
Dalis diskusijos dalyvių netruko suskaičiuoti, jog per 20 metų aikštės priežiūrai išleisti 6 mln. litų. "Tai negi už tuos pinigus negalėjome kažko reikšmingo padaryti?" - klausė klaipėdiečiai.
Prašo neliesti
Klaipėdiečiai taip pat išsakė įvairių skirtingų nuomonių, tačiau nemaža dalis vyresnio amžiaus klaipėdiečių išsakė pageidavimą aikštę palikti ramybėje.
"Prašau aikštėje nestatyti nieko. Statinių vaiduoklių Klaipėdoje mes jau turime per akis. Geriau pataupykime pinigus. Palikime aikštę tokią, kokia yra, kad žmonės galėtų ateiti, pasėdėti", - ragino klaipėdietė Ieva Jankutė.
Jai antrino ir kitas klaipėdietis: "Tai mūsų atgimimas, mūsų istorija. Reikia aikštę sutvarkyti. Galbūt ant suoliuko Vydūną "pasodinti". Jeigu reikia vietos statyboms, apsidairykite, kiek mieste yra dykrų."
Klaipėdiečiai siūlė tiesiog daugiau dėmesio skirti aikštės želdiniams, nes šiuo metu esą šioje vietoje nėra kuo kvėpuoti - oras užterštas, šalia gatvė, kuria važiuoja daug automobilių. Minimaliai aptvarkyta aikštė, pagausinti želdiniai esą galėtų būti kad ir laikinu sprendimu, iki kol būtų sugalvota, ką su šia aikšte daryti.
Nori atstatyti biržą
Istoriko Dainiaus Elerto manymu, šalia Atgimimo aikštės turėtų būti atstatytas senasis Klaipėdos biržos pastatas, kuris papildytų jau esančių pastatų kompleksą. D. Elerto teigimu, biržos pastate galėtų įsikurti kad ir pati savivaldybės administracija su visais reikiamais skyriais, mat vietos tikrai pakaktų.
"Pačią aikštę kol kas reikėtų palikti platesniems pasvarstymams. Gal su laiku pradėsime atstatyti tai, kas buvo nugriauta, o ne statyti naujus keistus objektus", - sakė D. Elertas.
Su šia nuomone sutiko ir istorikas Vacys Vaivada. Jo teigimu, miestuose formuojamos aikštės neturėtų būti tokios didelės, kokia šiuo metu yra Atgimimo aikštė, o atstatytas biržos pastatas šią spragą užpildytų, be to, įprasmintų Klaipėdos, kaip pramonės miesto, įvaizdį.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Jono Genio teigimu, spręsti Atgimimo aikštės likimą reikėtų itin atsargiai ir atsakingai.
"Nėra mieste kitos vietos, kuri būtų taip radikaliai pakeista. Labai pavojinga diskutuojant statyti ir kurti. Į šio kvartalo ateitį reikia žiūrėti labai atsakingai, ieškoti raktų visoje teritorijoje, o ne tik pačios aikštės ribose. Gal reikėtų įjungti net tarptautines pajėgas? Nes kitu atveju geriau netvarkyti negu paskubėti ir padaryti kažką blogo", - sakė J. Genys.
Siūlo negyventi praeitimi
Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Barbšys siūlė nesidairyti į praeitį: "Jei norime, kad kažkas mums okupaciją primintų dar 50 metų, tai palikime viską, kaip yra. Bet tai ne išeitis. Skvero čia irgi nereikia, yra tų parkų ir skverų mieste. Pasaulyje visur, kuri tik keliauji, niekas nesibaimina pastatų. Jie stovi prie upių ir aikščių ir niekam netrukdo. O čia viskas nušluota."
Atsikratyti praeities ir politines ideologijas šlovinančių monumentų ragino ir mero patarėjas Simonas Gentvilas.
"Mes Klaipėdoje turime per daug viešųjų erdvių, kurios yra monumentinės - Skulptūrų parkas, Lietuvininkų aikštė su Donelaičio paminklu, Teatro aikštė su Taravos Anike ir taip toliau. Kiekviena aikštė kažkodėl turi išreikšti kažkokį politinį įsitikinimą, o kad žmonės ten būti nenori, niekam nerūpi. Būtent žmogaus ir pasigendu šioje diskusijoje. Jis bėga iš miesto, nes nėra erdvių, kuriose jis norėtų būti. Kas traukia žmones? Vanduo, fontanai, suoliukai, želdiniai. Tai paprasti sprendimai, kad ir laikini, kol bus pasirinkta tvirta pozicija", - sakė S. Gentvilas.
Jo teigimu, ir renkantis galutinę poziciją nereikia žvalgytis į praeitį ir bandyti atkurti tai, kas kažkada buvo, mat šiuolaikiniai klaipėdiečiai taip pat yra gabūs sukurti kažką naujo, išskirtinio, kas galėtų nustebinti kitus.
"Negalime gyventi karo traumuotų žmonių prisiminimais. Reikia į Atgimimo aikštę žiūrėti drąsiai. Naujoji karta gali joje įprasminti moderniąsias vertybes kartu nepamiršdama ir žmonių interesų", - sakė mero patarėjas.
Skiriasi ir architektų nuomonė
Prieš aštuonerius metus miesto Taryba patvirtino detalųjį planą, numatantį užstatyti dabartinę aikštę palei Herkaus Manto ir Danės gatves, paliekant ją mažesnę. Plano rengėjas architektas Edmundas Andrijauskas ir dabar įsitikinęs, kad tai yra geriausias sprendimas, tinkantis Atgimimo aikštei.
"Aikštė čia turi būti ir jos visiškas užstatymas niekada nebuvo svarstomas. Galvojama tik apie fragmentinį atstatymą. Tiesiog ši aikštė pažeidžia visas pagrindines urbanistines taisykles ir būtent dėl to joje nėra jaukumo. Nesunku paskaičiuoti, jog aikštė yra per didelė, o artimiausi pastatai yra per toli ir netinkamo aukščio. Aikštė šiuo metu yra 2,3 ha ploto, tuo tarpu Teatro aikštė siekia vos 0,6 ha. Štai jums ir atsakymas, kodėl žmonės čia nenori rinktis.
Jeigu būtų dalinai atstatyti pastatai palei Herkaus Manto ir Danės gatves atkuriant buvusio kvartalo struktūrą, aikštė liktų 70 m pločio ir 120 m ilgio. Tokios proporcijos jau yra artimos normalioms ir to visiškai pakaktų. Kol kas kitą variantą sunkiai galima įsivaizduoti", - sakė E. Andrijauskas.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Mantas Daukšys teigė, jog Klaipėdos architektų nuomonė taip pat nėra vieninga.
"Mes galime šnekėti ką norime, bet visos idėjos turi būti patvirtintos vizualizacijomis, maketais, brėžiniais ir t.t. Negalime remtis tik nostalgija ar kitokiais jausmais. Pavyzdžiui, mano kartai Atgimimo aikštė atrodo visai kitaip nei vyresnio amžiaus žmonėms. Mes siejame ją su sąjūdžiu, vėliavos iškėlimu. Visa tai įgyvendino savivalda, tai kodėl jos institucijoms šioje aikštėje ir neįsikūrus? Vienaip ar kitaip, užteks diskutuoti fragmentiškai. Turime visas idėjas segti į vieną vietą, o ne kiekvieną kartą išeiti pro duris ir viską užmiršti. Galų gale, reikalą turime patikėti spręsti ekspertams - architektams ir kitiems specialistams. Reikia rengti architektūrinį konkursą", - sakė M. Daukšys.
Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė priminė, kad konkursų šios vietos apipavidalinimui jau būta, parengtas net detalusis planas, be to, vyko ir Muzikinio teatro konkursas, kurio dalyviai nagrinėjo ir galimybes Atgimimo aikštėje.
"Medžiagos yra, galima padaryti rimtą ekspoziciją, po kurios galėsime toliau vystyti idėjas", - sakė R. Staševičiūtė.
"Reikia viską gerai apsvarstyti"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Diskusija apie Atgimimo aikštės likimą yra reikalinga, tačiau reikia suvokti, jog tai yra tik proceso dalis, o ne galutiniai sprendimai. Manau, visi pritariame, kad pokyčiai yra reikalingi. Aikštė, tokia, kokia ji yra dabar, negali likti. Ji yra negyva, nejauki, nefunkcionali ir neturi auros.
Tačiau kaip ji turėtų atrodyti - kitas klausimas. Variantų yra visokių ir kol kas nežinau, kuris yra geriausias - požeminis garažas, paminklas nusipelniusiam asmeniui ar kiti pasiūlymai. Vienaip ar kitaip, pokyčiams esame subrendę. Tačiau, kad nepridarytume dar daugiau bėdos, turime viską gerai apsvarstyti, ekspertai turi viską gerai išnagrinėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą