Gargždų kultūros centre šviesos negęsta – dažno praeivio replika. Suburta 16 mėgėjų meno kolektyvų, kurie vienija per 400 narių. „Veiklos tiek, kad neužtenkame salių, todėl labai laukiame Gargždų kultūros centro modernizacijos, po kurios viliamės atsivers naujos erdvės. Gaila, kad antstatas nebeplanuojamas, tačiau bet kuriuo atveju dainuosim, vaidinsim“, – užtikrina aukščiausią kategoriją turinčio Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė.
Dirba 57 žmonės
V. Skuodienė vadovauti Gargždų kultūros centrui grįžo šį rudenį po vaiko priežiūros atostogų. „Nuo mėgstamo darbo net nebuvau atitrūkusi, dalyvavau svarbiausiuose renginiuose, dalijausi savo įžvalgomis. Šiuo metu Gargždų kultūros centras kaip juridinis asmuo turi tris skyrius: Dauparų–Kvietinių, Jakų ir Gargždų „Minijos“ kino teatrą. Darbuotojų etatų yra 42,75, o dirbančių žmonių – 57“, – pasakojo V. Skuodienė.
Anot jos, šiuo metu didžiausias laukiantis iššūkis – Gargždų kultūros centro modernizacija. „Skauda širdį, kur visi repetuosime, kol vyks statybos darbai. Tiek vaikai, tiek vyresnio amžiaus žmonės neturės galimybių lankyti užsiėmimų, jei pastarieji vyks ne centre. Todėl kalbamasi su Švietimo skyriaus vedėju Algirdu Petravičiumi, kitais Savivaldybės administracijos darbuotojais, tikimės, kad mūsų kolektyvus priglaus švietimo įstaigos. Baiminamės, kad neišsilakstytų“, – atvirai sakė Gargždų kultūros centro direktorė.
Jos žiniomis, jei visi procesai vyks sklandžiai, modernizacija turėtų prasidėti kitų metų rudenį. Viliamasi, kad bus sukurtos gražios, jaukios erdvės. Bus galima pasiūlyti dar daugiau veiklų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Darbų vertė – apie 1,8 mln. Eur
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Rita Rapalienė patikino, kad yra priimtas sprendimas atlikti modernizaciją be antstato. Šiuo metu Savivaldybės administracija derina veiksmus su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl techninio projekto korektūros, naujo statybos leidimo gavimo ir darbo projekto rengimo pirkimo iš anksčiau rengusio rangovo. Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis nurodė, kad techninio projekto rengėjas – „Klaipėdos projektas“. Planuojamų atlikti darbų vertė siekia 1,8 mln. Eur. Tačiau galutinė suma bus aiški nupirkus darbų rangą.
V. Skuodienė atkreipė dėmesį, kad Gargždų kultūros centro darbas labai skiriasi nuo kitų kultūros centrų. „Esame rajono centre, todėl labai glaudžiai bendradarbiaujame su Savivaldybės administracija. Neapsiribojame savo renginių planu. Organizuojame Mero padėkos vakarą, taip pat Verslo forumą. Mūsų paslaugų, scenos reikia ir sportininkų, ir švietimo darbuotojų šventiniams renginiams. Tai yra natūralu, mes turime didžiausią sceną ir talpiname daugiausia žiūrovų, todėl labai viliamės, kad modernizacija bus atlikta kokybiškai“, – kalbėjo V. Skuodienė. Ji užsiminė, kad Gargždų kultūros centrui tenka ne tik didesnis darbo krūvis, bet ir dėmesys: „Esame stebimi pro padidinamąjį stiklą, tad ir kritikos sulaukiame daugiausia. Tačiau visa tai verčia tobulėti.“
Lūkesčiams išpildyti nepakanka finansų
Modernizacija pakeis pastatą vizualiai, tačiau vykdomos veiklos kokybinis turinys priklausys nuo kolektyvo kompetencijų. „Motyvuotą darbuotoją jaučiu net per atstumą. Kai žmogus gyvena kultūros ritmu, to neįmanoma nepastebėti. Todėl niekada neseku darbuotojų darbo laiko minučių tikslumu. Juk tai menininkai, kūrybos žmonės. Kad jie kažką sukurtų, kartais reikia išleisti ir į parką pasivaikščioti. Man svarbiausia rezultatas“, – užtikrino Gargždų kultūros centro direktorė. Jos nuomone, svarbu į kolektyvą pritraukti naujų meno vadovų, kurie savo charizma, profesionalumu priviliotų dar daugiau lankytojų į užsiėmimus.
Gargždų kultūros centras didžiuojasi senas tradicijas turinčių kolektyvų pasiekimais. Aukščiausią kategoriją turintis šokių ir dainų ansamblis „Minija“, šokio studija „Trepsiukas“ garsina Gargždų vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kiek pasiekta apdovanojimų, vargiai kas ir beišvardintų... „Tačiau paraleliai stebime ir naujų veiklų proveržį. Labai populiarėja mėgėjų teatrai, jų turime net kelis. Šiuolaikinio dainavimo studijai pradėjo vadovauti Erika Kripienė, matome, kad norinčiųjų dainuoti randasi vis daugiau“, – sakė V. Skuodienė.
Paklausta, kas sunkiausia vadovaujant Gargždų kultūros centrui, atsakė metafora: „Einame pirkti kailinių, tačiau neturime pinigų.“ Vėliau paaiškina, jog dažnai kultūrininkams keliami aukščiausi reikalavimai, tikimasi aukščiausios kokybės renginių, tačiau tam nėra pakankamo finansavimo. Šiais laikais daug kainuoja vien techniniai dalykai: scena, apšvietimas, ką eilinis žiūrovas retai įvertina. „Pavyzdžiui, Gargždų miesto gimtadieniui organizuoti anksčiau buvo skiriama 5 800 Eur suma, pernai prašėme 10 000 Eur – skyrė. Su tokia suma jau galėjome leistis į slėnį. Obuolių šventė, kurią labai pamėgo gargždiškiai, šiuo metu nėra finansuojama, tad sukamės savomis pajėgomis. Labai gelbsti mėgėjų meno kolektyvai. Eglutės įžiebimo šventei turime 3 000 Eur“, – vardijo V. Skuodienė, kuri jau įprato papildomos paramos nuolat prašyti rėmėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą