Tačiau turgelio kaimynystė Klaipėdos pl. 68-3 gyvenančio Juozo Jankausko ir jo ligotos žmonos Irinos gyvenimą labai apkartino – nuostabiai gražiai prie namo sutvarkytą aplinką kai kurie turgaus prekeiviai dergia, vagia elektrą – be leidimo įsikrauna telefonus, o iš fontano prie namo semiasi vandenį.
Surinko 50 parašų Savivaldybei
Neapsikentęs netvarkos, aštuntą dešimtmetį įpusėjęs palangiškis surinko 50 turgaus prekeivių parašų su prašymu Savivaldybei prie turgaus pastatyti mobilų lauko tualetą. „Bus geriau ir mums, ir patiems prekeiviams,“ – įsitikinęs mielas ir labai energingas senukas.
Jam pritariamai galva linksi ir jo kaimynė Vaida, kurorto naujakurė. „Pastačius lauko tualetą, sumažėtų aplink šmirinėjančių prekeivių,“ – sakė ji.
Palangiškis šių eilučių autoriui rodė, kur išpuoselėtame kampelyje jis pagavęs atsitūpusią moteriškę.
Anot jo, ji net neslėpė, kad ji čia įsirangė perėjusi gatvę tiesiai iš turgaus. Kadangi Jankauskai naudojasi lauko tualetu – jame yra ir elektra, ir vanduo, kai kurie prekeiviai net neprašo senolio leidimo juo pasinaudoti, o tiesiai žygiuoja į jį. „Kai šito turgaus nebuvo, už elektrą ir vandenį mokėjau gerokai mažiau.
Kur tai matyta, kad mes, du pensininkai, už vandenį tiek mokėtumėme,“ – jis baksnojo į „Palangos vandenų“ sąskaitą, kuri siekė beveik 30 eurų.
Slepia elektros rozetę namo sienoje
Slėpdamas elektros rozetę namo išorinėje sienoje nuo landžių „bagažnykų“, ponas Juozas ją dengia žaisliniu kibirėliu, bet kai kurie prekeiviai, kuriems geraširdis namo savininkas jau leido čia telefonus įkrauti anksčiau, dabar tai daro savavališkai.
„O kai pagaunu juos stypsančius prie namo sienos, jie trauko pečiais – girdi, nėra kur telefonų įkrauti,“ – pasakojo palangiškis.
„Vieną dieną neapsikenčiau, nuėjau į turgų ir paprašiau jo prekeivių, kad jie pasirašytų prašymą Savivaldybei turguje pastatyti mobilų lauko tualetą. Gal kokią ir elektros stotelę turgaus dieną turgaus organizatoriai galėtų pastatyti – jos čia labai reikia,“ – sakė J. Jankauskas.
Jo kaimynė, jauna mama Vaida, Palangos naujakurė, „Palangos tiltui“ irgi bėdojo: „Mes daug iš prekeivių nenorime – tik viena: kad jie laikytųsi tvarkos ir švaros. Labai reikia tualeto turguje,“ – sakė ji. „Prekeiviai mato vieną vienintelį namą aplink ir dėl to link jo suka. Baisu, kad čia neatsirastų dar vienas „bomžynas.“ Toks jau yra netoliese.“
Rinkliavų centro direktorius šlapinasi tik namuose
Kaip informavo „Palangos tiltą“ mero patarėja Jurgita Vanagė, „bagažinių“ turgų administruoja miesto Rinkliavų centras.
Jo direktorius Bronius Martinkus, paklaustas, kodėl prie turgaus nėra pastatyto tualeto, atsakė: „Kad niekam jo iki šiol nereikėjo. Jokio skundo ar pageidavimo dėl to nesame sulaukę.“ Pokalbis su direktoriumi vertas preciziško pateikimo.
–O jums neatrodo, kad jo (biotualeto) tenai labai reikėtų?
–Aš „susitvarkau“ namuose, išeinu ir neieškau mieste tualeto. Nežinau, gal mano tokia fiziologija yra , kad man dar neteko mieste ieškoti tualeto.
–Tai sakote, kad jo prie „bagažinių“ turgaus nereikia?
–Na, tikiu, ką pasakojate. Jeigu taip yra, mintis (pastatyti mobilų tualetą) yra svarstytina. Man keistoka, kad „aukselių“ turgaus administratorės tokio pasiūlymo mums per tiek metų dar nėra iškėlusios.
Vadinasi, nereikėjo jo? Aš paskambinsiu merginoms (Auksei Buteikienei ir Auksei Kontrimienei – aut.), kad jo abi apie tai pamąstytų. Tas turgus – ne mūsų, mes jį išnuomojame joms.
–Kokia yra turgaus nuomos kaina?
–Nežinau. Visas knygas, kaip sakau, „talmudus“, turi Rinkliavų centro buhalterės.
–O mobilaus elektros generatoriaus turgaus dieną nereikėtų pastatyti?
–(juokas) Supraskite....turgus vyksta tris ar keturias valandas, tad ar yra prasmė jį statyti?
Esu matęs panašius turgelius visame pasaulyje, taip pat ir viename Palangos mieste-partneryje, kur toks, kaip aš vadinu, „aukselių“ turgus yra įsikūręs prie pat savivaldybės, tačiau niekur aš nesu matęs mobilių tualetų, o juo labiau elektros generatorių.
Jeigu šitas turgus būtų stacionarus kaip Palangos turgus, tuomet visai kitokia kalba būtų.
Turgaus organizatorė: „Žmonės dažnai prisigalvoja nebūtų dalykų“
Auksė Buteikienė, viena iš „bagažinių“ turgaus Klaipėdos plente organizatorių, „Palangos tiltui“ abejojo dėl išvardintų negerovių.
„Turbūt pats suprantate, jog žmonės dažnai prisigalvoja nebūtų dalykų ir didžioji dalis informacijos yra „pletkų“ lygyje. Pasirinkome atsakymus pateikti raštu tam, kad nebūtų iškraipoma mūsų pateikta informacija,“ – atsakyme raštu dėstė ponia Auksė.
„Turgelio paskirtis – ne tik prekyba daiktais iš namų, bet ir bendravimas, bendruomenės kūrimas, komunikacijos išraiška. Užsienyje tokie turgeliai yra žmonių laisvalaikis, gyvenimo būdas, bendravimo forma. Labai gaila, kad Lietuvoje dar tik formuojasi tokio turgelio paskirties/reikšmės suvokimas.
Bet sulig kiekvienu nauju sezonu matome, kad tai tampa reikalingiau ir svarbiau, žmonių srautai auga ir sulaukiame vis daugiau ir daugiau lankytojų iš įvairių miestų, gauname žmonių skambučių su klausimais, nuo ko pradėti norint organizuoti Bagažinių turgelį savo mieste (kalba netaisyta – aut.)“ – rašė ji redakcijai.
Anot jos, natūralu, kad dirbant ir augant, neapsieinama be problemų.
Pagrindinė problema – turgaus aikštės būklė
„Pagrindinė dalyvių keliama problema – aikštės būklė, jos estetinis vaizdas ir vietos stoka. Visi matome, jog aikštė nuo seno yra pakankamai apleista, tvora reikalauja atnaujinimo.
Visos problemos yra aptariamos su miesto valdžia prieš kiekvieną naują sezoną ir ieškoma sprendimų. Mes pačios aikštę tvarkomės prieš kiekvieną savaitgalį ir po kiekvieno turgelio – surenkame šiukšles, nuorūkas, kartą per mėnesį darome generalinį tvarkymą – pjauname žolę, šluojame grindinį, nupurškiame piktžoles, surenkame aplūžusias šakas.
Deja, už aikštę esame atsakingos tik savaitgaliais, o darbo dienomis į ją neturime jokių teisių. Tai reiškia, kad darbo dienomis ji yra atvira visuomenei, ko pasekoje ten randame visko – nuo šiukšlių iki išmatų (kalba netaisyta – aut.).“
„Bagažinių“ turgus Palangoje vyksta savaitgaliais, Taikos gatvėje esančioje aikštelėje, ties prekybos centru. Toji vieta, kaip daugelis jau įsitikino, labai tinkama tokiai veiklai, kadangi daug palangiškių gyvena būtent šioje pusėje – jiems patogu atvykti su daiktais, o ir pasivaikščioti, paieškoti sau tinkamų daiktų netoli ateiti.
Jau pirmąją vasarą įgyvendinusios savo idėją „Aukselių turgelio“ įkūrėjos bendravardės Auksės pamatė, jog paklausa yra, tad nė nedvejojo, jog imsis veiklos ir ateityje, tačiau vėliau ėmė žvalgytis naujos vietos, kad būtų galima organizuoti turgaus veiklą ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku. Bet, ne paslaptis, Palangoje tą padaryti nėra lengva – ne tik trūksta vietos tokiai veiklai, bet ir lokacija turi būti tinkama.
Biotualetas kels daugiau problemų nei teiks naudos?
Auksė Buteikienė „Palangos tiltui“ tvirtino, kad biotualeto problema taip pat buvo svarstyta ne kartą.
„Kadangi aikštė yra pakankamai nedidelė, o higienos reikalavimai nurodo biotualetą statyti bent keleto metrų spinduliu nuo žmonių srautų, nutarėme, kad jis kels daugiau problemų negu teiks naudos.
Pirma, skleis nemalonų kvapą, antra – bus nekoks estetinis vaizdas nuo vienos iš pagrindinių miesto gatvių – Klaipėdos plento. WC problemos tikrai nėra, nes šalia aikštės yra du prekybos centrai su tualetais – „Lidl“ bei „Rimi“, taip pat galima eiti į „Pizza Express“ tualetą.
Dalyviai prie tokios tvarkos jau pripratę, o pirkėjai turgelyje praleidžia 30-60 minučių, tai nėra toks ilgas laiko tarpas, kad reikėtų kelti problemą. Jie juk taip pat gali naudotis miesto ar prekybos centrų viešaisiais tualetais (kalba netaisyta – aut.)“ – dėstė viena turgaus organizatorių.
„Apie skundus, kad, girdi, mūsų turgelio dalyviai ir pirkėjai šlapinasi šalia Klaipėdos plento gyventojų namų išvis neturime komentarų. Kas pateikė tokius skundus? Kur įrodymai? Jei jie yra, kas nustatė, kad tie asmenys yra būtent mūsų turgelio dalyviai/pirkėjai?
Apskritai, o kur Klaipėdos plente yra gyvenamieji namai, jeigu aplink turgelio teritoriją toje pusėje yra tik „Rimi“ ir „Lidl“ prekybos centrai? Teigti tokią informaciją sakyčiau, švelniai tariant, yra neetiška.
Žmonės visada kalbėjo ir kalbės, vieni iš pavydo, kad kažkas kažką daro, kiti galbūt iš neturėjimo ką veikti.
Turgelyje lankosi įvairaus mentaliteto žmonės: miesto pensininkai, šeimos, aukštas pareigas užimantys gyventojai, turistai, keliavę po pasaulį ir tokių turgelių matę ne vieną – tikrai abejoju, kad tokia publika apskritai taip elgtųsi. Iš kitos pusės, kaip įsivaizduojate reikėtų sukontroliuoti suaugusius žmones už aikštės ribų, kur jie eina ir ką daro?“ – atsakyme raštu sakė ponia Auksė.
Ji džiaugėsi, kad „bagažinių“ turgelio patrauklumas ir populiarumas su kiekvienu sezonu vis auga.
Svajoja apie didesnį turgaus plotą
„Tai – įrodymas, kad žmonėms jo reikia. Sutinkame, kad klaidų pasitaiko, bet neklysta tik tie, kas nedirba.
Mes tikrai sąžiningai atiduodame visą savo laisvalaikį, stengiamės reaguoti į miesto valdžios pastabas, dalyvių ir pirkėjų komentarus ir dėl to turgelio kokybė kasmet gerėja. Kalbų visada bus visokių, visiems geras nebūsi – visuomet lengviau kritikuoti, negu pasakyti gerą žodį.
Turgelio patrauklumo didinimui labai svarbus pačios idėjos palaikymas ir pagalba. Būtų labai šaunu sutvarkyti aikštės tvorą, taip pat svajojame apie didesnį plotą, nes į dabartinę teritoriją įsibėgėjus sezonui jau sunkiai įtalpiname visus norinčius atvykti,“ – teigė Auksė Buteikienė.
Pašnekovė anksčiau „Palangos tiltui“ sakė, kad turgaus aikštelę abi turgaus organizatorės nuomoja pusei metų ir nuomos kainą pasidalina. Anksčiau, kaip pasakojo jos laikraščiui 2017 metais, mokėdavo atskirai už kiekvieną dieną, tad gaudavosi brangiau, tačiau užtai nereikdavo mokėti tomis dienomis, kai turgus nevykdavo, pavyzdžiui, dėl prasto oro.
„Ateityje planuojame mažinti prekybos vietas, kad daugiau tilptų žmonių,“ – 2017 metais „Palangos tiltui“ sakė A. Buteikienė.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą