Lietuvoje yra vieta, kurioje gyvenama pagal savotiškus sezoninius dėsnius. Čia pavasario pradžia pasitinkama taip, tarsi vasaros sezonas kurorte. Norint suprasti, kodėl rusniškiai net nelaukdami šiltų dienų puola linksmintis ir kviečia svečius, reikia įsigilinti į etninio lietuvininkų žodžio šaktarpis prasmę.
„Taip buvo vadinamas metas, kai nei ledu, nei bradu negali keliauti. Kai Kuršių mariose ir upėse juda ledai, žmonės – įkalinti savo namuose, negali keliauti nei ledu, nei plaukti vandeniu, nes jame pilna pavojingų ekečių. Manoma, kad šaktarpis kilęs nuo klojamų šakų per potvynį tiesiant laikinus keliukus. Tačiau Rusnės, Nemuno deltos gyventojams tai buvęs ypatingas metas“, - LŽ pasakojo Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė.
Šaktarpis būdavęs ypač žiaurus metas Kuršių nerijos kopininkams, kurie, būdami skurdaus krašto gyventojai, kasmet turėjo jį ištverti. Nei žvejoti, nei keliauti nebuvo įmanoma, teko net badauti arba misti rudenį sūdyta varniena, likusiomis atsargomis.
„Tačiau Nemuno deltoje – visai kitokia situacija. Rusnės salos ir apylinkių gyventojai, vadinamieji žuvininkai, būdavo labai gerai pasiruošę šaktarpiui: turėdavo ir žuvų, ir bulvių, taip iš anksto apsirūpinę laukdavo, kol upės ir marios atsikratys ledų sangrūdų. Ir jie šventė pavasario pradžią, linksminosi“, - teigė etnografė. Per šaktarpį ilgomis poilsio dienomis pamario gyventojai galėjo užsiimti ir amatais, kūryba, kūrė į lietuviškus sodus panašius mergvakarių sietynus.
Tradiciškai šventinis šumulys vyks prie 1914 metais atidaryto (1944 metais susprogdinto) Peterso tilto vietos, prie senojo pašto pastato. Anot Rusnės seniūnijos bendruomenės atstovo Raimondo Plikšnio, bus ir žuvienės, ir žvėrienos, ir įvairiausių košių, amatininkai žies puodus, dirbs kalviai, bus kalbama savita šišioniškių (lietuvininkų) tarme. Intriguoja tai, kad ketinama supinti ir „palinkėjimų tiltą“ (jis vadinsis „pavėlijimų tiltu“) iš vadinamųjų triušių (nupjautų nendrių), bus pristatyta Šaktarpio vėliava, vyks šokiai, vaikai galės piešti ant laivų, marginti kiaušinius.
„O kulinarinio paveldo patiekalus bus galima paragauti tik už Rusnės markes, kurių viena kainuos 3 litus. Veiks ir pinigų keitykla. Ypač kviečiame atvykti stebėti parskridusių paukščių, kurių dabar Nemuno žemupyje - daugybė“, - kvietė Šilutės muziejaus etnografė.
Rašyti komentarą