Nuo liepsnojančių pievų ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Be to, degančioje žolėje beveik kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės. Nors laukai dar nespėjo gerai pradžiūti, jau šiemet šalies ugniagesiams degančias pievas teko gesinti beveik 150 kartų, kur išdegė per 230 hektarų. Per tris šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje jau užfiksuoti 34 gaisrai atvirose teritorijose, juose išdegė apie 10 ha pievų.
Pernai Klaipėdos apskrityje, atvirose teritorijose kilo 400 gaisrų, iš jų 188 kartus degė sausa žolė, gaisruose išdeginta apie 113 ha pievų. Klaipėdos miesto savivaldybėje 205 kartus gesinti atvirų teritorijų gaisrai, iš jų 79 kartus degė atliekos, šiukšlės, 69 kartus – žolė, išdegė apie 10 ha pievų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai primena, kad draudžiama naudotis atvira ugnimi (mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą) miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Draudžiama palikti smilkstančią ugniavietę. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių, deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų, taip pat draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitus pasėlius. Labai atsargiai ir atsakingai su ugnimi reikėtų elgtis pievose, kur daug sausos pernykštės žolės, nes tokie gaisrai plinta labai greitai.
Kasmet gaisrams kilti palankiu laikotarpiu visoje šalyje sustiprinama gaisrų prevencija. Šiais metais kovo 27 d. – gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, dalyvaujant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros darbuotojams ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro ir prevencijos skyriaus pareigūnams, vykdys reidus atvirose teritorijose.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė: už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 Lt bauda, pareigūnai nuo 400 iki 1200 Lt; už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 100 iki 200 Lt, pareigūnai – nuo 300 iki 600 Lt; priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą užtraukia baudą piliečiams ir pareigūnams nuo 2000 iki 4000 Lt. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir atsargiai elgtis su ugnimi, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių žmonėms, gamtai ir turtui. Pastebėjus gaisrą, nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą