Buvęs prokuroras - prieš buvusį prokurorą

Buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vadovas Stanislovas Stulpinas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.

S. Stulpinas pirmadienį tokį pareiškimą parašė dabartiniam generaliniam prokurorui Dariui Valiui.

Savo rašte S. Stulpinas teigia manantis, kad A. Valantinas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o dėl to didelės žalos patyrė valstybė ar fizinis asmuo. Prašoma dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą bei kreiptis į Seimą dėl A. Valantino patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, mat jis šiuo metu yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas.

Savo pareiškime S. Stulpinas dėsto, dėl ko turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Visi argumentai susiję su garsiąja galimo Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo istorija. Esą A. Valantinas galėjo užkirsti kelią ir tolimesniam jos tęsiniui: lygiai prieš metus buvo nušautas Kauno teisėjas Jonas Furmanavičius, D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, šių metų balandį rastas negyvas pats D. Kedys, vėliau - mįslinga pedofilija įtarto verslininko Andriaus Ūso mirtis.

S. Stulpinas rašo, kad savo neveikimu A. Valantinas pakirto visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, paskleidė supratimą ir tikėjimą, kad įstatymus pažeidinėti, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ignoruoti piliečių teises ir teisėtus interesus, jų pranešimus apie nusikalstamas veikas gali ne tik jis, bet ir kiti prokurorai, kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai.

Viso S. Stulpino pareiškimo tekstą rasite kitame puslapyje. 

           Klaipėdos ra. Zeigių k.

           Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui

           Gerbiamam Dariui  Valiui

            P A R E I Š K I M A S

            BPK 166; 169 str. tvarka

            Valstybėje nėra nieko brangesnio už žmogų, jo gyvybę. Šalies Konstitucija, kiti įstatymai deklaruoja žmogaus, jo gyvybės neliečiamumą. Nurodama, kad valstybės įstaigos tarnauja žmogui.

           Deja, pastarųjų metų įvykiai, tragedija Kauno mieste rodo, kad sunkūs nusikaltimai mūsų šalyje gali būti vykdomi dėl atsakingų pareigūnų, kuriuos įstatymo leidėjas įpareigojo ginti piliečių teises ir teisėtus interesus nuo bet kokių nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi, arogantiško Valstybės piliečių pareiškimų ir teisėtų lūkesčių ignoravimo, dėl ko padaroma didelė žala Valstybei, jos piliečiams- net žudomi žmonės. Tokiais veiksmais yra pakertamas visuomenės pasitikėjimas savo Valstybe, jos vadovais, teisėsaugos institucijomis, pati visuomenė suskaldoma.

             2009 spalio 5 d. Kaune nušaunamas teisėjas J. Furmonavičius, dar už kelių valandų-V. Naruševičienė. 2010-04-17 prie Kauno marių su akivaizdaus smurto žymėmis atrandamas negyvas D. Kedys, o birželio 13- A. Ūsas. Visuomenėje kyla pagrįsti įtarimai, kad jie taip pat buvo nužudyti.                               

             2008-11-30 pagal gautą D. Kedžio pareiškimą Kauno miesto Panemunės policijos komisariate pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl jo mažametės dukrelės seksualinio prievartavimo. A Kedys nurodo pareiškime, kad prievartautojas A. Ūsas. Apklausiama mergaitė, paskiriama teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, surenkama kita medžiaga. Kaip vėliau viešai pareiškė Generalinis komisaras-jis policijos pareigūnų neturi už ką bausti, nes byla būtų buvusi perduota teismui, jei tyrimą nebūtų perėmusi prokuratūra.

               Po dviejų mėnesių tyrimą šioje byloje kažkodėl perima Kauno miesto apylinkės prokuratūra, Dar po keturių mėn. bylą perima Kauno Apygardos prokuratūra, dar už dviejų mėn. byla perduodama Vilniaus apygardos prokuratūrai.

                Akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas piktybiškai vilkinamas. 2009-05-25 iš valstybinės ekspertinės įstaigos (instituto) gaunama mergaitės psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktas bei išvada, kurioje nurodyta, kad mergaitė nefantazuoja, bet sako tiesą. Kažkodėl stengiamasi bet kokia kaina šią išvada paneigti-ieškoma specialistų, kurie galėtų duoti kitokią išvadą. Kreipiamasi į Vaiko raidos centro specialistę, kuri ir duoda reikalinga prokuratūrai išvadą, kad mergaitė linkusi fantazuoti. Visiškai nekreipiama dėmesio, kad ši išvada niekinė, kad Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga. Man, prokuratūroje išdirbusiam 33 metus, nekyla jokių abejonių, kad tokiais veiksmais buvo mėginama bylos įrodymus suklastoti.

                 D. Kedys dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo Generaliniam, kitiems aukštiems prokurorams, Seimo nariams, Prezidentei, kitiems valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų vadovams pasiuntė virš 200 skundų ( N.Venskienės vieši pareiškimai, kad maždaug tiek skundų ir pareiškimų ji padėjusi savo broliui parašyti).Įstatymai draudžia bet kam kištis ar kitaip įtakoti prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, todėl skundai buvo persiunčiami Generaliniam prokurorui ar kitiems aukštiems prokurorams, kurie gali priimti procesinius sprendimus.

                  Prokuratūros Įstatymo 14 str. nurodyta, kad generalinio prokuroro nurodymai prokurorams yra privalomi. Prokuratūros kompetencijos Nuostatuose nurodyta, kad generalinis prokuroras organizuoja funkcijų vykdymo kontrolę, kad jis nagrinėja pats arba paveda prokurorui nagrinėti skundus, kad jis asmeniškai nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl generalinės prokuratūros prokuroro arba teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų ir sprendimų...

                Generalinis prokuroras A. Valantinas asmeniškai gavo arba jam buvo persiųsta apie 25 D. Kedžio skundai dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Nustatyta, kad šie skundai pagrįsti. D. Kedys jokių atsakymų negaudavo arba jam atsakydavo tas prokuroras, kurio veiksmus ar neveikimą jis skųsdavo. A.Valantinas, jau gavęs pirmuosius skundus, privalėjo nedelsiant pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, nustatyti vilkinimo priežastis, nurodyti tuoj pat užbaigti ikiteisminį tyrimą ir kaltus prokurorus patraukti drausminėn atsakomybėn. Generalinis prokuroras A. Valantinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, savo pareigas atliko netinkamai-nesiėmė jokių priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų nedelsiant užbaigtas.

                2009 liepos mėn. Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų pirmininkai Generaliniam prokurorui asmeniškai persiunčia eilinius D. Kedžio skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir parašo paklausimą. Komiteto pirmininkai iš Generalinės prokuratūros gavo atsakymą, kad: „...jokių pažeidimų atliekant tyrimą nenustatyta...o ateityje skundus prašome teikti bylą tiriančiam prokurorui“ .Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jau buvo praėję 8 mėnesiai.

                 Kyla pagrįstas klausimas-kieno interesus taip įnirtingai, net rizikuodamas savo garbe ir reputacija, gynė Generalinis prokuroras? A. Valantinas tik 2009-08-5 gauna D. Kedžio pareiškimą, kuriuo prašoma dėl seksualinio prievartavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją, A. Valantino kurso draugą J. Furmanavičių.

                 Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vos ne metus laiko buvo dedamos visos pastangos, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų buvęs Darbo partijos Kauno rajono skyriaus pirmininkas, vėliau Pilietinės demokratijos partijos prezidiumo narys, Seimo nario, vėliau Seimo pirmininko A. Muntiano patarėjas,  dabar jau velionis“ Andrius Ūsas.

                  Lietuvos Respublikos BPK 169 straipsnyje nurodyta,: „gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str., Teismų Įstatymo 47 str. nurodyta, kad teisėjas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik Seimo sutikimu, o tarp Seimo sesijų-Prezidentės sutikimu. Nurodyta, kad gavęs sutikimą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo padarytos nusikalstamos veikos gali tik Generalinis prokuroras.

                  Asmeniškai gavęs D. Kedžio skundą, kuriuo prašoma patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, A. Valantinas, vadovaudamasis BPK 169 str., privalėjo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis į Seimą ar Prezidentę prašydamas sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn . Kreiptis į Seimą tokiu klausimu gali tik Generalinis prokuroras.  . A. Valantinas, pažeisdamas įstatymus, vėl nieko nedaro. Kodėl? Gal jo tikslas buvo apsaugoti kurso draugą? Deja, savo kurso draugo A. Valantinas ne tik, kad negynė, bet savo veiksmais ar neveikimu viską padarė, kad teisėjas šiandieną būtų kapuose.

                 Teisėjas spėtas apklausti spec. liudytoju, jokios kaltės nepripažino, manė, kad yra šmeižiamas. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis BPK 169 str., privalėjo savo reikalavimu tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo, nes teisėjo šmeižimas turi didelę visuomeninę reikšmę ir patraukti D. Kedį baudžiamojon atsakomybėn, kaip nurodyta Baudžiamojo kodekso 167 str.. A. Valantinas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, savo tarnybines pareigas atlieka netinkamai- neatlieka jokių veiksmų teisėjo, savo kurso draugo garbei apginti.

                  D. Kedžio patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižimo būtų įgalinę prokurorus paskirti jam kardomąją priemonę, išimti jo ginklus, kas būtų užkirtę kelia tragedijai dėl D. Kedžio veiksmų ar apsunkinę tai padaryti kitiems asmenims.

                   2009-09-7 L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė  įteikia Generaliniam prokurorui A. Valantinui prašymą imtis priemonių, kad jos ir jų šeimos būtų apsaugotos nuo  D. Kedžio nuolatinių grasinimų susidoroti fiziškai. Negaudomos jokio atsakymo, jos 2009-09-15 nuvyksta pas generalinį prokurorą ir pakartoja savo prašymą. A. Valantinas išsityčioja iš jų, teikdamas, kad jos per daug skundų rašinėja.

                BPK 81 str. nurodyta, kad, įstatymų nustatytais pagrindais liudytojai turi teisę prašyti taikyti jiems apsaugos priemones nuo nusikalstamo poveikio.

                 Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio Įstatymas reglamentuoja apsaugos priemonių skyrimo tvarką. Šio įstatymo 15 str. nurodyta, kad apsaugos priemonės gali būti taikomos...teritorinės prokuratūros vadovo ar Generalinės prokuratūros padalinio vadovo teikimu. BENDRĄ SPRENDIMĄ DĖL APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO NE VĖLIAU KAIP PER 5 DIENAS NUO TEIKIMO GAVIMO  PRIIMA LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS IR LIETUVOS GENERALINIS KOMISARAS.

               A. Valantinas privalėjo ikiteisminio tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui nedelsiant duoti nurodymą paruošti jam teikimą ir asmeniškai priimti sprendimą. Tačiau jis, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi nieko nedaro, kad būtų užkirstas kelias susidorojimui. Prašymas savaitę laiko praguli generalinėje prokuratūroje, po to jis persiunčiamas Vilniaus apygardos prokuratūrai, žinant, kad ten jokio sprendimo priimti negali, ši dar už 9 dienų persiunčia Kauno apygardos prokuratūrai, nors ten ir bylos nebebuvo. Kauno apygardos prokuratūra  2009-09-29 prašymą perduoda Kauno policijai, nors ši ,nesant Generalinio prokuroro sprendimo, jokių priemonių taikyti negali. 2009-10-5 pareiškėjos kviečiamos atvykti į policiją, tačiau nebespėja-ryte nušaunamas teisėjas, už keturių valandų ir viena iš pareiškėjų-V. Naruševičienė.

              Generalinis prokuroras, gavęs pareiškimus, kuriuose nurodoma, kad D. Kedys grasina fiziškai susidoroti, privalėjo ne tik priimti sprendimą taikyti apsaugos priemones, bet ir tuoj pat, vadovaudamasis BPK 169 str. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str.( grasinimas nužudyti ar kitaip sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).  Ši baudžiamoji byla dar kartą būtų suteikusi galimybę tiek išimti D. Kedžio ginklus, tiek paskirti jam kardomąja priemonę.

               Akivaizdu, kad tragedija Kaune įvyko dėl Generalinio prokuroro A. Valantino piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi.

                Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas, savo Nutarimu patvirtindamas teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl D. Kedžio skundų tyrimo aplinkybių, taip pat konstatavo,  kad Generalinis prokuroras netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas, kad buvo reali galimybė užkirsti kelią dviejų asmenų nužudymui.

                 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, konstatavus akivaizdžius Buvusio Generalinio prokuroro A. Valantino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktus, dėl ko padaryta didelė žala Valstybei, jos piliečiams, iki šiol jis nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai dar labiau pakerta visuomenės tikėjimą teisingumu, teisėsaugos institucijomis.

                A. Valantinui savalaikiai ir įstatymo nustatyta tvarka principingai reagavus į asmeniškai gautus pareiškimus būtų užkirstas kelias ne tik V, Naruševičienės ir J. Furmanavičias nužudymui, bei gyvi būtų tiek D. Kedys, tiek ir A. Ūsas.

                 Buvęs Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, pagal savo tarnybines pareigas privalėdamas ir galėdamas imtis įstatymais numatytų priemonių, kad būtų užtikrintas ikiteisminio tyrimo atlikimas nepažeidinėjant įstatymų, kad nebūtų pažeidinėjamos piliečių teisės ir teisėti interesai, kad būtų imtasi priemonių dėl proceso dalyvių apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, savo pareigų neatliko, tuo padarydamas didelę žalą Valstybei, fiziniams asmenims- buvo nužudyti 2 žmonės, bei dar du galimai nužudyti. Be to buvęs Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas savo, galimai, nusikalstamais veiksmais pakirto visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, paskleidė supratimą ir tikėjimą, kad įstatymus pažeidinėti, piktnaudžiauti tarnybine padėtim, ignoruoti piliečių teises ir teisėtus interesus, jų pranešimus apie nusikalstamas veikas gali ne tik jis, bet ir kiti prokurorai, kitų teisėsaugos institucijų darbuotojai-tuo padarydamas didelę žalą Valstybei.

                   Šiais savo veiksmais buvęs Generalinis prokuroras Algimantas Valentinas, galimai padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d.( piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė Valstybė ar fizinis asmuo)

                    Vadovaudamasis išdėstytu ir LR BPK 166 str.,169 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str., Teismų Įstatymo 47 str.

                     p r a š a u:

                     1. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

                     2. Kadangi Algimantas Valantinas šiuo metu yra teisėjas-kreiptis į Seimą, prašant sutikimo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.     

                                                   Stanislovas Stulpinas