Netoli Šventosios kopų yra durpynas, kurio aukštis, palyginti su jūros lygiu, tėra tik 80 cm. Kai kurios jo vietos yra dar žemiau, jose ištisus metus laikosi vanduo, kai kur iki kopų lieka tik 100 metų. "Jeigu natūralus barjeras bus nuplautas, o jūros vanduo per štormą pakils daugiau kaip metrą, kur tokiu atveju tekės vanduo? Žinoma, pakalnėn. Nereikia didelės išminties, kad suprastum kas ištiks žemumoje esantį durpyną nuo Papės ežero iki Palangos", - sako V. Butavičius. Pasak jo, tų žemių, kurios bus užpiltos, vertė yra 3-4 milijardai Lt. Būsianti užpilta 15 kv. km teritorija.
Pasak Viktoro, nė vienas mokslininkas nesako, kad tos žemės bus užlietos, bet ir neteigia, kad nebus. Palangiškis nesupranta, kodėl jie tyli. "Juk ir kvailiui aišku, jeigu jūros vanduo pakils aukščiau sausumos, vadinasi užpils", - mano V. Butavičius.
Pasak jo, anksčiau, kai molas nebuvo suniokotas, tarpas, pro kurį patekdavo vanduo iš jūros, buvo apie 20 metrų, o dabar jis jau būsiąs apie 120 metrų. Šventosios molo poveikis juntamas jau nuo Ošupio upelio. Molas - tas pradinis taškas, tarnaujantis tam, kad nekistų krantai. Jeigu neliks nei jo stagarų, jūra, pasižyminti savybe lyginti krantus, nuplaus ir visą prie jo esantį iškyšulį.
Ilgai laukiant...
Paklaustas, ar ne per anksti jis keliąs tokią problemą, nes jau nuspręsta atstatyti Šventosios uostą, vadinasi, bus atstatyti ir molai, V. Butavičius atsakė: "Kol jie pradės ką daryti, neduok Dieve, galime sulaukti tokio uragano kaip "Anatolijus", arba tokio, kuris buvo 1967-aisiais. Tada nebebus kur uosto atstatyti".
V. Butavičius sako gerai atsimenąs valdžios pažadus, kad 2004 metais turėjo būti ieškoma pinigų, 2005-aisiais turėjęs būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas, 2006-aisiais - pradėti projektavimo darbai, o 2007-aisiais pradėtas atstatyti Šventosios uostas. Jam žinoma, kad šiuo metu projektavimo darbai neatliekami ir greitai jie nebus daromi. "Lauks, kol nuplaus kopas - nebebus kur statyti, nes jūra išplaus visą tą vietą, kurioje turėtų būti uostas. O tada nebebus ir problemos", - kalbėjo palangiškis.
Spavos sutirštintos
Paklaustas, kokia tikimybė, kad Šventosios kopos gali būti nuplautos, jeigu senasis molas nebus atstatytas ir sulauksime dar vieno panašaus į "Anatolijų" uragano, Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Rimas Žaromskis atsakė, kad šiuo klausimu žmonės šiek tiek sutirština spalvas. "Bet tokia problema egzistuoja. Aš inicijavau Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narių posėdį, kuriame buvo įvardyta būtinybė paspartinti Šventosios uosto atstatymą. Tai diktuoja sparčiai blogėjanti dabartinio molo būklė", - sakė profesorius.
Į klausimą, koks jūros lygis ties Šventąja būtų štormo metu, atsakė, kad per uraganą "Anatolijus" jis buvo pakilęs 1,64 m. "Vanduo gali pralaužti kopas, užlieti kai kurias vietas. Visiškai sunaikintos kopos nebus, bet labai rimtų padarinių gali būti", - sakė mokslininkas.
Vietoj kopų - betonas
Pasak V. Butavičiaus, jeigu jūra nuplaus visas kopas, tada reikės statyti 4 km ilgio betoninę sieną, kad nebūtų užpilama ir toliau esanti sausuma. Ją pastačius būsią sugadinti paplūdimiai. "Klaipėdoje vykusioje konferencijoje krantotvarkos klausimais apie tai buvo kalbama", - tvirtino palangiškis.
Profesorius R. Žaromskis teigia, jog tiksliai pasakyti, per kiek metų prasidės Šventosios krantų ardos procesas, negalima. Tačiau, anot jo, jeigu Šventosios uostas nebus atstatytas laiku arba nebus krantas sutvirtintas, tada prasidės krantų plovimas.
Tokiu atveju, pasak mokslininko, lieka du variantai - arba papildyti paplūdimius kasmet dideliu kiekiu smėlio, arba statyti hidrotechninius įtvarus, bangolaužius ar ką kita. "Jeigu mes laiku nesiimsime priemonių, gali tekti statyti hidrotechninius įrenginius, kurių kaina bus maždaug tokia pati kaip uosto. Tačiau jau bus ir krantas subjaurotas, ir uosto neturėsime. Logiška veiksmų seka reikalauja, kad pirma būtų tvarkomas uostas - tada būtų galima išlaikyti tokią kranto būklę, kokia yra dabar. Ir neprarastume pinigų krantams sutvirtinti", - susidariusią situaciją "Vakarų ekspresui" komentavo mokslininkas.
Molo lopymas
Pasak V. Butavičiaus, Aplinkos ministerija Klaipėdos apskrities viršininko administracijai skyrė šiek tiek pinigų tam, kad būtų aplopytas senasis molas ir nors šiek tiek būtų sustabdytas krantų ardymo procesas, tačiau iki šiol niekas nieko nedaro. Jo žiniomis, planuota buvo skirti apie 400 tūkst. Lt.
Paklaustas, ar apsimoka lopyti senąjį molą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas atsakė, jog molus reikia ne lopyti, juos reikia statyti. Tam, kad jie atliktų savo funkciją, jie turi būti sutvarkyti iki reikiamo lygio. "Didžiausia žvejų problema šiandien - įplaukimas į uostelį Šventojoje. Gylis ten labai mažas. Tačiau šiandien, kol neatlikta techninė analizė, aš tikrai negaliu pasakyti, ar užlopę molą sulauksime gero efekto ir įplauka nebus užnešama. Mes ten nieko negalime daryti, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracija juridiškai dar nėra perdavusi Šventosios uosto Uosto direkcijai",- sakė A. Kamarauskas.
Būtina spartinti procesą
Profesorius R. Žaromskis abejoja, ar verta molą lopyti ir investuoti pinigus į griūvantį objektą. Tačiau jis patvirtino tai, kad molas trumpėja, kad jo vidurys jau beveik pralaužtas. Pasak mokslininko, todėl formuojasi panaši situacija, kai buvo atstatomas Palangos tiltas. Kai Šventosios molas taps pralaidus nešmenims, prasidės to kranto, kuris yra tarp Palangos ir Šventosios, arda. "Sunku pasakyti, ar bus nuplautos Šventosios kopos. Palangos juk per tiek metų dar nenuplovė, nors krantas nuolatos plaunamas. Tačiau ardos procesas gali persikelti nuo Palangos į šiaurę, kur dabar yra gražiausi mūsų krantai. Todėl mes siūlėme Vyriausybei pagreitinti Šventosios uosto atkūrimo procesą, kad būtų išlaikyta šiandieninė krantų būklė. Priešingu atveju tas smėlis pradės keliauti Klaipėdos link", - sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą