"Vakarų ekspreso" žiniomis, vis dėlto pernai gruodžio 30 d. iš valstybės biudžeto buvo skirta 100 tūkst. Lt senojo Šventosios uosto molo remontui. Toks lašas jūroje, šventojiškių, žinoma, nenudžiugins.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, duodamas interviu "Vakarų ekspresui" šiemet sausio mėnesį yra pasakęs, jog turistinio Šventosios uosto atstatymą būtina pradėti nuo molų, kuriems reikia mažiausiai 100 milijonų litų. Pasak jo, kada bus pradėti darbai Šventojoje, priklausys nuo to, kada pavyks rasti tam lėšų.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuriai oficialiai dar priklauso Šventosios uostas, atstovės spaudai Romos Kazakauskytės teigimu, apskrities administracija tų 100 tūkst. Lt dar nėra gavusi iki šiol ir gaus juos tik tada, kai bus atlikti molo remonto darbai.
Šių metų kovos 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija paskelbė konkursą dėl senojo pietinio molo Šventojoje remonto darbų atlikimo. Jeigu oro sąlygos leis, jie turėtų būti baigti iki gegužės mėnesio pabaigos.
Taigi, teoriniu požiūriu yra vilties, kad iki kito didelio štormo bus spėta molą bent užlopyti ir rimtų padarinių audros nesukels.
R. Kazakauskytė patikino, kad Šventosios uostui jokių kitų lėšų iš Europos Sąjungos fondų nebuvo skirta.
Naujos kopos nesusiformuos
Palangiškio Viktoro Butavičiaus manymu, Šventosios kopų plovimo problema dabar nebūtų iškilusi taip aštriai, jeigu nebūtų buvęs gilinamas Klaipėdos uosto farvateris ir pratęsti molai. Tada nuo Klaipėdos iš pietinės pusės Šventosios paplūdimiai būtų normaliai maitinami smėliu ir galėtų formuotis naujos kopos. Jis yra girdėjęs mokslininkus sakant, kad iš tos pusės smėlio dabar patenka tik 20-30 proc., palygint su ankstesniu kiekiu. Užtat dabar, jeigu bus nuplautos kopos, pasak palangiškio, naujos nebesusiformuos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas mano, jog kalbos, kad išgilinus Klaipėdos uosto akvatoriją iškilo grėsmė būti nuplautoms Šventosios kopoms, yra visiška nesąmonė. Jo manymu, Klaipėdos uostas negali daryti įtakos Šventajai. Pasak jo, mokslininkų hidrologų nuomone, tokia invazija jūroje, kaip Klaipėdos uosto molai, daro įtaką tik 5-7 molų ilgių zonoje. Taigi galima kalbėti apie 2-4 km ilgio zoną. O Šventoji nuo Klaipėdos yra nutolusi daugiau kaip 30 km.
Pažeistas nešmenų balansas
Į klausimą, kiek Šventosios problemos gali būti susiję su Klaipėdos uosto akvatorijos išgilinimu, Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Rimas Žaromskis atsakė: "Visi projektai, kurie įgyvendinami ant jūros kranto, vienas su kitu yra susiję. Hidrologai, kurie modeliavo Klaipėdos uosto įplaukos kanalą, gali sakyti ką nori, bet nešmenų balansas yra pažeistas.
Tiek nešmenų, kiek praeidavo pro Klaipėdą Palangos, Latvijos link, šiandien nebepraeina. Todėl susidarė jų deficitas. Jis siejamas ne tik su Klaipėdos uostu, bet ir su kitais dalykais, pavyzdžiui, su krantų tvirtinimu Kaliningrado srityje, su bendru nešmenų kiekio sumažėjimu pasaulyje. Tokie ciklai kelių tūkstančių metų biologinėje istorijoje kartojosi ne kartą. Tai susiję netgi su Pasaulio vandenyno vandens lygio kilimu. Taigi vien tik ant Klaipėdos uosto šunis karti nevertėtų, tačiau uosto indėlis į tokią dabartinę būklę, aišku, yra gana reikšmingas".
Smėlį reikia taupyti
Palangisškis V. Butavičius nepritaria mokslininkams, sakantiems, kad reikia apauginti paplūdimius ir taip juos gelbėti. Jo teigimu, paplūdimiuose ir po vandeniu jau nebėra smėlio - vien akmenys, žvejai priekrantėje tinklus plėšo. Pasak jo, jeigu nėra smėlio, nėra kopų, nėra ir ko apauginti.
Viktoras sako uždavęs klausimus mokslininkams, bet iš jų negavęs atsakymų. Patys jie saką, kad užsienyje, kai smėliu pamaitinama pakrančių vandeninė dalis, 60 proc. jo lieka pakrantėje, o Lietuvoje - nuo 5 iki 15 proc. "Pas mus, ko gero, naudojami ir moliukai, ir smėlio maišai, kad smėlis nebūtų greitai išnešamas į jūrą, o paskui tik apauginama laisvu smėliu, kad nekyšotų maišai",- mano pašnekovas.
Pasak Viktoro, smėlio atsargų Lietuva turi 40-50 metų. "Jeigu eisime tokiu paplūdimių pamaitinimo keliu, ką paskui darysime?"- klausia palangiškis. - Todėl reikia smėlį taupyti. Gal vėliau atsiras naujų technologijų."
Smėlio atsargos jūroje
Profesorius R. Žaromskis patvirtino, kad smėlio atsargų problema Lietuvoje egzistuoja. Sausumoje, pasak jo, smėlio atsargos yra ribotos ir to kiekio atstatyti neįmanoma. Bet to, jo atvežimas į paplūdimius brangiai kainuoja. Mokslininko manymu, papildyti paplūdimius 50 ar 100 tūkstančių kubinių metrų smėlio Lietuva dar pajėgtų, tačiau, ko gero, tai daryti nėra tikslinga, nes toks smėlio kiekis yra per mažas norint atstatyti nešmenų balansą.
Profesoriaus teigimu, yra tik vienas variantas - siurbti smėlį iš jūros dugno. Pernai Klaipėdos universiteto mokslininkų grupės iniciatyva buvo surengta bendra Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų ekspedicija Baltijos jūroje. Jos metu geofizinių metodų ir gręžimo dėka rastos nemažos smėlio atsargos jūroje. Tiesa, gylis ten nemažas - maždaug 20-30 m. Jeigu jas būtų galima panaudoti, būtų įmanoma atkurti paplūdimius. Tai kainuotų gerokai pigiau nei imant smėlį iš sausumos. Tačiau reikia specialių žemsiurbių, kurios galėtų imti smėlį iš nemažo gylio, visos sistemos įrenginių, kad būtų galima tą smėlį paskleisti kranto zonoje. Tačiau priekrantėje pilant daug smėlio užsineša nerštavietės, povandeniniai natūralūs gamtos kompleksai. Taigi dėl smėlio kyla daug visokių problemų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą