Seimo narys Vaclavas Stankevičius teigia, jog klausimas, ar reikia, ar nereikia atstatyti Šventosios uostą, jau seniai nebekeliamas - Vyriausybė tvirtai apsisprendė, kad jis bus atstatytas. Preliminari pinigų suma, reikalinga šiam tikslui, - 170-175 mln. Lt. Rūpintis Šventosios uostu pavesta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Ji turi parengti visą dokumentaciją. V. Stankevičiaus teigimu, teorinis Šventosios uosto atstatymo darbas jau dirbamas.
Seimo narys patvirtino, kad atstatymo darbus Šventojoje buvo planuota pradėti 2007 metais. Tačiau Vyriausybės nuostata dabar yra tokia, kad juos reikia atidėti iki 2010 metų, nes nespėta rasti lėšų, idant būtų galima pradėti 2007-aisiais.
Pradžia - 2008-aisiais
Todėl buvo sušauktas Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo įvairūs specialistai, Vyriausybės atstovai. Pasak V. Stankevičiaus, buvo išsakyta nuomonių, jog reikėtų atidėti Šventosios reikalus, nes dabar užtenka ir kitų rūpesčių. Anot Seimo nario pasigirdo ir kontroversiškų pačių Šventosios žvejų pasisakymų, jog apskritai nereikia tokio uosto. Tačiau, galima sakyti, jog nugalėjo manantieji, kad reikia pradėti atstatymo darbus kuo anksčiau.
Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija raštu kreipėsi į Vyriausybę ir į ministrą pirmininką Algirdą Brazauską prašydama nedelsti Šventosios uosto atstatymo darbų ir juos pradėti, jei ne kitais metais, tai bent 2008-aisiais.
Šventosios uosto dėka būtų sprendžiamos ir krantotvarkos problemos. Beje, pasak V. Stankevičiaus, mokslininkai jau seniai kelia klausimą, kad pajūryje kylant vandeniui Lietuva kasmet praranda pakankamai daug kvadratinių kilometrų savo žemių. Be visų kitų dalykų, uostas padėtų spręsti nedarbo Šventojoje problemą, pritraukti turistų į Lietuvą, atkeliausiančių jūra, ir t. t.
Po komisijos kreipimosi premjeras įpareigojo ministrus išnagrinėti šį klausimą ir pateikti savo pasiūlymus, kaip būtų galima paspartinti Šventosios uosto atstatymo darbų pradžią, kitaip sakant, išnagrinėti galimybes rasti jam lėšų. V. Stankevičius patikino, kad kovo pradžioje, kai seimūnai vėl susirinks į Seimą, būs grįžta prie šio klausimo, vėl bus kalbama su Vyriausybės atstovais ir bandoma įtikinti, kad Šventosios uosto atstatymo darbus reikia pradėti bent 2008-aisiais.
Direkcija nėra šeimininkė
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko teigimu, Šventosios uostas de facto dar priklauso Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Iškilo problemų dėl jo teritorijos perdavimo Uosto direkcijai. Dėl dviejų trijų namelių, priklausančių "Energetiko" poilsio namams, kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą Šventosios uosto teritoriją, vyksta teisminiai ginčai. "Kol teisminiai ginčai nesibaigė, mes negalime perimti iš Klaipėdos apskrities šios teritorijos valdymo. Joje mes dar nesame šeimininkai", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Kamarauskas.
Pinigų klausimas atviras
Paklaustas, ar Šventosios uosto molui buvo skirta pinigų, A. Kamarauskas atsakė: "Apie kokius pinigus galima kalbėti? Mes turime vykdyti labai sunkią ir didelę investicinę programą Klaipėdos uoste. Iš to, ką mes šiandien uždirbame, papildomai skirti pinigų Šventosios uostui tikrai negalime. Planuojama, kad lėšų šiam uostui bus gauta iš Europos Sąjungos fondų arba kitų šaltinių. Kol kas šis klausimas nėra detalizuotas, todėl aš tikrai negaliu pasakyti, ar mes turime pinigų Šventosios uosto atstatymui, ar ne. Šis klausimas atviras".
Reikia poros metų
Į klausimą, kas artimiausiu metu bus daroma Šventosios uoste, kada čia reikalai pajudės iš mirties taško, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius atsakė: "Mūsų užsakymu jau daromas Šventosios uosto poveikio aplinkai vertinimas. Laukiame atsakymo, kokį poveikį aplinkai darytų pagal šiandieninę Vyriausybės suformuotą viziją pastatytas Šventosios rekreacinis, mažųjų žvejybos laivų uostelis. Kai bus atliktas vertinimas, kai perimsime uosto valdymą, tada mes rengsime priešprojektinius pasiūlymus, kaip reikėtų sutvarkyti Šventosios uostą, tada pagal tą galimybių studiją bus atliekamas techninis projektas, o paskui jau statybos darbai. Jeigu būtų išspręstas finansavimo klausimas, pasiruošimo darbai iki statybos pradžios, manau, užtruktų mažiausiai porą metų".
Uostelio vizija
Pasak A. Kamarausko, parengus techninius projektus bus numatyta sutvarkyti pietinį ir pastatyti naują šiaurinį molą. Tuomet bus apsaugota Šventosios uosto įplauka, atsiras avanuostelis. Uostelyje tarp molų, infrastruktūros direktoriaus teigimu, galėtų būti švartuojami laivai, kurie aptarnauja Būtingės naftos terminalo plūdurą, laivai, skirti kovai su išsiliejusia nafta, pasieniečių laivai, taip pat būtini Būtingės terminalui.
Dabartinio uosto vietoje galėtų švartuotis maži žvejybos laivai, jachtos. Ten dalis krantinių yra tinkamos naudoti ir šiandien, kitas reikia sutvarkyti. Tačiau svarbiausia dabartiniame uostelyje reikia išvalyti akvatoriją, kuri užnešta smėliu ir nebuvo valyta daugelį metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą