O šiomis dienomis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai pranešė, kad bažnyčios palėpėje rasta dar viena vertybė – į ritinėlį susuktas sakralinio, kaip manoma, XVIII a. paveikslo fragmentas.
"Jis suskilęs, susidaro įspūdis, kad dažai nubyrės vos pajudinus", – sako Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Ingrida Gečienė.
Degučių bažnyčią valdanti Telšių vyskupija spręs, kaip elgtis su radiniu, galbūt jis po restauravimo bus perduotas Šilutės muziejui.
Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoniniais pastatais, trišlaičiu stogu barokinė Degučių bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila. Sprendžiant iš archyvinių dokumentų, Degučių maldos namuose gyvenimas tekėjo stebėtinai pastoviai. Parapija visada buvo maža, todėl neturtinga. Tačiau ne vienas dokumentas liudija, kad ji buvo tvarkingai prižiūrima. Per du su puse šimto metų bažnyčia nedaug tepasikeitė, nors buvo triskart atnaujinta – 1840 m., XIX a. pabaigoje ir 1923-1938 m. laikotarpyje. Ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtraukta į programą "Lietuvos baroko kelias".
Dėl retų permainų Degučiuose ilgai išliko autentiškas sakralinio meno paveldas ir nesikeitė altorių ikonografinė programa. Pavyzdžiui, nuo bažnyčios pastatymo joje stovi trys drožybiniai altoriai su paveikslais, iki šiol išliko trys viršutiniojo altoriaus tarpsnio paveikslai, sukurti 1760-1763 m., o taip pat dabartinis titulinis Šv. Vincento atvaizdas.
Istorinio statinio eksterjeras jau sutvarkytas, bažnyčia ir varpinė nudažytos. Šią savaitę unikaliame kultūros paveldo objekte susitiko jo restauratoriai, paveldosaugininkai, Šilutės savivaldybės pareigūnai, apsilankė ir parapijos klebonas K. Lesčiauskas.
Restauravimo tarybos pirmininkė Dalia Krūminienė informavo, kad atlikti visi istoriniai ir menotyriniai tyrimai, leidžiantys pradėti restauruoti Degučių bažnyčios interjerą. Visi šios kultūros vertybės tvarkybos darbai atliekami iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą