Dėl kritusios gulbės siuntinėjo per tarnybas

Pasiūlė užkasti pačiam

„Pavakare pamatęs ant kelio gulint negyvą gulbę, išsyk paskambinau Kretingos rajono aplinkosaugos agentūros vadovui Ričardui Kašėtai. Šis išklausęs pasakė, kad negyvas paukštis – ne jų reikalas ir patarė skambinti seniūnui. O seniūnas Antanas Gedminas pasakė: paimk kastuvą, nuvežk ir užkask“, – pasakojo A. Neimontas.

Vyras sakė pasipiktinęs: „Kaip galiu šiaip sau paimti ir užkasti gulbę. Dar apkaltins, kad aš pats ją nudaigojau“.

A.Neimontas tvirtino skambinęs ir Bendruoju pagalbos telefonu 112: jam pasakė, kad perduos, kam reikia. „O ką aš žinau, kam reikia, jei tiek apskambinau, o niekam nerūpi“, – piktinosi vyras. Jo žodžiais, paukštis ant kelio pragulėjo ligi kito vakaro – važiuojantys automobiliai pristodavo ir ją aplenkdavo, kol atvyko „Nuaras“.

„Mane labiausiai apstulbino aplinkosaugininkų abejingumas, kad negyvas Lietuvoje saugomas paukštis jiems nerūpi. O kas tada, jei ne – gamta ir gyvūnai? Gal jiems svarbiausia yra tik bausti žmones – jei meškeriotojas pagauna kokią žuvelę, tuoj šimtines baudas uždeda“, – kalbėjo vyras.

Gaišenų imti negalima

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas R. Kašėta tvirtino paaiškinęs A. Neimontui, kad kritusius medžiojamus gyvūnus tvarko medžiotojai, o gaišenas surenka bendrovė „Nuaras“ – su ja Savivaldybė yra sudariusi sutartį. „Savivaldybė, kurios atstovas yra seniūnas, ir turėjo kreiptis į „Nuarą“. Nebūsiu gi aš „sugedęs telefonas“, kad perduočiau žinias šiai tarnybai, juolab kad žmogus skambino jau į darbo dienos pabaigą“, – tvirtino jis. Kretingos seniūnijos seniūnas A. Gedminas atviravo, jog su tokiu nutikimu, kad partrenktų gulbę, kurią žmonės ligi tol matydavo vaikštinėjant po apylinkes, ir nuvažiuotų palikę gulėti ant kelio, susidūręs pirmąsyk. „Manau, kad pirmas sureaguoti turėjo tas, kas ją partrenkė, o ne A. Neimontas, kuriam dėl to labiausiai skaudėjo. Sakiau jam: esi pilietiškas žmogus – imk ir pakask, juk nepaliksi paukščio mėtytis ant kelio ir pūti. Kiek sykių mes patys, seniūnijos darbuotojai, atradę keliuose partrenktų gyvūnų, pakasame nelaukdami, kol jie pavirs vairuotojus piktinančia maita“, – neslėpė jis.

Tačiau R. Kašėta patikino, jog nei pats žmogus, nei komunalinė tarnyba surinkti gaišenų negali dėl sanitarijos bei higienos ribojimų: „Į paprastą konteinerį kritusio gyvūno juk neįmesi – yra tam tikros gyvūnų utilizavimo vietos. Be to, gyvūnas galėjo sirgti kokia užkrečiama liga“.

Laukiniai gyvūnai – medžiotojų rūpestis

A. Gedminas sakė taip pataręs žmogui, žinodamas, kad „Nuaras“ surenka tik naminius gyvūnus: „Neturime taisyklių, kaip elgtis su gaišenomis. Keista pozicija, kad seniūnas turi nuspręsti, kur padėti partrenktą gyvūną, jeigu jų kratosi aplinkosaugininkai ir veterinarai, kurie turėtų sureaguoti ir pasirūpinti pirmieji“.

Už gamtosaugą atsakinga Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Jokubavičienė nustebo dėl pareigūnų nekompetencijos šiuo klausimu ir sakė, jog artimiausiame rajono tarybos posėdyje visiems seniūnams priminsianti jų pareigas.

„Bet kokiu atveju pilietis turėtų kreiptis į seniūną, o šis privalo padėti žmogui spręsti problemą. Nutrenktais laukiniais gyvūnais – šernais, briedžiais, lapėmis, kiškiais, ir kitais, o taip pat ir paukščiais – rūpinasi medžiotojai, kurių plotuose šie gyvūnai aptinkami. Seniūnas turėtų susisiekti su medžiotojais, o šie – užkasti gyvūnus specialiai tam skirtose jų laidojimo vietose. O „Nuaras“ rūpinasi tik beglobiais naminiais gyvūnais – šunimis ir katėmis“, – patikino J. Jokubavičienė.

Kretingiškiai myli augintinius

Savivaldybė su bendrove „Nuaras“ yra sudariusi sutartį dėl bešeimininkių naminių gyvūnų gaudymo, priklydusių paėmimo, karantinavimo, laikinos globos, eutanazijos bei utilizavimo.

„Visus paimtus gyvūnus apžiūri veterinarijos gydytojas ir nusprendžia dėl jiems reikalingų paslaugų: patalpina 14 dienų į karantiną, sveiką gyvūną laiko tol, kol suranda jam šeimininką, o nebepagydomą užmigdo ir išveža utilizuoti į specialią įmonę Rietave. Už šias paslaugas sumoka sutartis su tarnyba sudariusios savivaldybės“, – tvirtino J. Jokubavičienė.

Ji neslėpė, jog visą Žemaitiją ligi Raseinių ir Kauno aptarnaujanti ir konkurencijos neturinti įmonė „Nuaras“ šiemet trigubai pabrangino paslaugų kainas. Viena para gyvūno laikymo karantine kainuoja 5 Eur, o 2 privalomos savaitės – 70 eur.

„Per mėnesį įmonei sumokame 350-600 Eur. Tarkim, praėjusį balandį buvo sugauti, sterilizuoti ir karantinuoti 7 gyvūnai – 5 šunys ir 2 katės, į tą mėnesį persikėlė ir dar keliems gyvūnams suteiktos paslaugos, – už viską sumokėjome 358 eurus“, – išlaidas skaičiavo J. Jokubavičienė, pastebėdama, jog, lyginat su kitomis savivaldybėmis, Kretingos rajono žmonės yra humaniški ir į gatvę savo gyvūnus teišmeta gana retai.