Prieš 50 metų, kuriant Neringos savivaldybę, jos ribos nubrėžtos Kuršių marių pakrante, o vanduo liko Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių žinioje. Neringiškiams sumanius rekonstruoti Nidos uostą, o Juodkrantėje statyti naują, paaiškėjo, kad gauti Europos Sąjungos lėšų tam beveik neįmanoma.
„Niekas nepriima iš mūsų paraiškų ir mes negalim realizuot tų paraiškų, nes neturime savo vandenų. Stovime dabar ant molo, tai mūsų kojos stovi Nidoje. Tačiau jei mes įmerkiam ranką į vandenį, tai jau ranka, reiškia, yra Šilutės rajone. Esam tarsi dviejų savivaldybių: molas – mūsų, vandenys – ne“, – aiškina Neringos meras Antanas Vinkus.
Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono tarybos sumažinti savo teritorijas sutiko. Tačiau savivaldybių ribos gali būti pakeistos tik Seimui priėmus specialų įstatymą.
„Iš esmės čia yra tikrai klaidų atitaisymas, tai, kas nebuvo padaryta anksčiau. Šiuo įstatymų projektu tikrai būtų logiškai suformuotos Neringos savivaldybės ribos“, – sako vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas.
Siūlymui svarstyti galimybę keisti savivaldybių ribas paprieštaravo vos vienas iš balsavusių 59 Seimo narių. Be to, šį klausimą nutarta svarstyti skubos tvarka, todėl sprendimo galima tikėtis jau kitą savaitę. Tuo ypač džiaugiasi Neringos verslininkai.
„Nemanau, kad tai būtų nauji restoranai – mes jų turim pakankamai, tačiau jie yra tušti. Atsiranda mažiausiai du nauji uostai su pilna infrastruktūra, su naujom švartavimo vietom, su papildomais laivais, su papildomais keleiviais. Tai yra nauji žmonės, tai yra mokūs žmonės – tikrai ne bet kas plaukioja jachtomis. Aptarnavimui vėlgi reikalingos naujos darbo vietos“, – teigia Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė.
Jei sprendimas dėl savivaldybių ribų ir būtų priimtas taip greitai, kaip tikimasi, naujų uostų Neringoje galėtų atsirasti ne anksčiau nei po dvejų metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą