Dėl Palangos koncertų salės - į teismą

Gruodį duris atvėrusios Palangos koncertų salės statyba kainavo 9,4 mln. eurų. 4,4 mln. eurų į objekto statybą investavo pati Savivaldybė, 2 mln. gauti iš Vyriausybės investicinės programos, o likę 2,9 mln. eurų - iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Būtent dėl pastarųjų pinigų atsirado reikalavimas, kad statinį valdytų privatus operatorius, nes koncertų salei patekus į valdžios rankas esą būtų iškraipoma konkurencija.

Tačiau atrodo, kad Palangos valdžia yra nusiteikusi geriau bylinėtis ir bandyti apeiti šį draudimą.

Stumia savo įmonę?

Vakar Palangos savivaldybė išplatino žinią: gegužės 30 d. buvo nuspręsta stabdyti Palangos koncertų salės koncesininko atrankos konkursą. Nors galutinis terminas paraiškoms pateikti turėjo baigtis rytoj, dėl Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti konkursą iki atskiro teismo sprendimo, konkurso baigties dar teks palaukti.

Į teismą dėl galimai neteisėtų Palangos savivaldybės veiksmų kreipėsi konkursuose norėjusios dalyvauti Vilniaus "Siemens" areną valdančios UAB "Universali arena" vadovas Juras Vėželis.

"Mūsų tikslas toli gražu nebuvo teisybės ieškoti teismuose. Mums teko prašyti pašalinti UAB "Palangos renginiai" iš šio konkurso, nes tai yra Savivaldybės įmonė - ji valdo kontrolinį šios bendrovės paketą. Pati Savivaldybė paaiškino, kad "taip", tai yra jų įmonė, bet jie jos nevaldo. Mūsų manymu, tokie argumentai yra švelniai tariant juokingi, todėl kreipėmės į teismą prašydami sustabdyti konkursą kol iš jo nebus pašalinta minėta bendrovė", - "Vakarų ekspresui" sakė J. Vėželis.

Palangos koncertų salės valymo konkursas paskelbtas jau trečią kartą. Pirmuosius du kartus valdyti areną panoro jau minėta UAB "Universali arena" bei UAB "Pajūrio infrastruktūra", tačiau dėl pernelyg didelės nuomos kainos bendrovės tolimesniame procese nedalyvavo ir konkursus teko skelbti neįvykusiais.

Trečiojo konkurso metu savo pasiūlymus vėl pateikė pastarosios dvi bendrovės ir staiga susidomėjimą pareiškusi UAB "Palangos renginiai". Ši įmonė buvo įregistruota tik šių metų sausio 11 dieną, po Palangos Tarybos pernai lapkričio pabaigoje priimto sprendimo. Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 2,5 tūkst. eurų, o 100 vnt. akcijų paketą valdo pati Savivaldybė.

Tačiau iš ES struktūrinių paramos fondų suteikus beveik 3 mln. eurų statybai buvo iškelta sąlyga, kad pastatytą objektą valdys privatus operatorius. Tad, verslininkų manymu, būtent tokiu būdu bandoma "perlipti" šį reikalavimą ir salę pasiimti savo žinion.

Maža to, trečią kartą skelbiant konkursą Savivaldybė gerokai nuleido kvalifikacinę kartelę - nebeliko reikalavimo dėl 300 tūkst. eurų finansinio indėlio, taip pat sąlygos, jog per paskutinius penkerius metus konkurso dalyvis privalo būti įvykdęs bent 1 renginių organizavimo sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 30 tūkst. eurų.

"Akivaizdžiai matyti, kad Savivaldybė salę ruošiasi valdyti pati. Tokią įvykių eigą numačiau dar sausį. Lėšos salės statybai buvo gautos su sąlyga, kad bus užtikrintas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, tačiau Savivaldybė pati įsteigė įmonę, aiškina, kad ji yra privatus subjektas, nors patys turi teisę paskirti ir atleisti vadovą, nurodyti įmonės veiklos kryptis ir panašiai", - įsitikinęs J. Vėželis.

Tačiau koncesijos konkurso pirmininko Rimanto Antano Mikalkėno pasirašytame atsakyme vis tiek tvirtinama, jog UAB "Palangos renginiai" nėra Savivaldybės įmonė ir jai netaikomos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos. Esą bendrovė nėra viešasis juridinis asmuo, veikia nepriklausomai nuo Savivaldybės, o pastaroji neturinti galimybės daryti įtaką jos vadovui ir tokiu būdu riboti konkurenciją.

"Su UAB "Palangos renginiai" nėra sudaromas vidinis sandoris, kuris ribotų konkurenciją. Koncesijos konkurse bendrovei "Palangos renginiai" nėra sudaromos jokios išskirtinės sąlygos ar suteikiamos privilegijos", - rašome rašte ir priduriama, jog Savivaldybė savo įmonei dalyvauti konkurse uždrausti negali.

"Sąlygos - nerealios"

Beje, nors valdininkai kvalifikacinę konkurso kartelę nuleido taip, jog joje galėtų dalyvauti vos prieš kelis mėnesius įsteigtos įmonės, jie nesutiko sumažinti ar bent pagrįsti reikalavimą iš būsimojo koncertų salės valdytojo Savivaldybei mokėti ne mažiau nei 21 467 eurų per mėnesį.

Pasigirdo šnekų, kad Palanga pageidauja, jog per 10 metų salės valdymo laikotarpį koncesininkas Savivaldybei sugrąžintų visą paskolą, kurią ji ėmė norėdama padengti savo 2,9 mln. eurų indelį į projektą.

"Koncesijos įstatyme numatyta, kad sąlygas konkurso metu galima keisti. Ir mes, ir konkurentai pateikėme kvalifikacinius pasiūlymus bei pastabas, kas buvo netinkama ir nepatrauklu pirmajame konkurse. Į mūsų prašymus neatsižvelgė, tad pačiame konkurse nedalyvavome", - sakė "Pajūrio infrastruktūros" vadovas Vitalijus Kuodis. - Buvo ir antras konkursas, vėl teikėme argumentuotus paaiškinimus, kad toks reikalavimas neatitinka ekonominių realijų, tačiau sureaguota nebuvo."

Verslininkų įsitikinimu, reikalavimas kiekvieną mėnesį mokėti daugiau nei 21,4 tūkst. eurų yra perteklinis. Ypač žiūrint kitus pavyzdžius. Pavyzdžiui, "Švyturio" arenos koncesininkas išvis nemoka nuomos mokesčio, tačiau jo neremia ir Klaipėdos savivaldybė, nes ji dėl multifunkciškumo ir renginių gausos sugeba išsilaikyti pati. Šiauliuose areną kasmet remiama maždaug 200 tūkst. eurų, finansinės paramos taip pat reikia ir "Cido" arenai Panevėžyje bei kitoms šalies arenoms.

V. Kuodžio manymu, Palangos savivaldybės pageidaujamas nuomos mokestis yra nerealus - salė nedidelė, čia ypač jaučiamas sezoniškumas, taip pat nėra kai kurių atributų, kurie ją padarytų rentabilesnę - pavyzdžiui, ložių, iš kurių verslininkai gali uždirbti daugiau pajamų.

Beje, dar pernai gruodžio 9 d. verslininkai paprašė Savivaldybės pateikti investicijų projekto skaičiavimus, įskaitant skaičiavimus pagrindžiančius dokumentus, faktus, statistinę informaciją ir kitą informaciją, kuri įrodytų, jog mokant 21,4 tūkst. eurų per mėnesį koncesininkas vykdys nenuostolingą veiklą. Valdininkai atsakė, jog jie "neturi pagrindo pateikti investicijų projekto ir koncesininkas privalo pats atlikti skaičiavimus ir nusimatyti realų verslo modelį".

Kad reikalavimai koncesininkui neadekvatūs, sutinka ir J. Vėželis.

"Privalo būti užtikrinama konkurencija. Pačios bendrovės turėtų siūlyti koncesininkui ir Savivaldybei priimtiną nuomos mokestį, o ne jį nurodyti. Tai nėra teisinga. Mes patys skaičiavome - jis aiškiai per didelis. O jei konkursą laimėtų UAB "Palangos renginiai", įmonė veiktų nuostolingai, o tuos nuostolius teks dengti Savivaldybei didinant įstatinį kapitalą - tai yra iš visų mokesčių mokėtojų pinigų", - svarstė J. Vėželis.

Beje, trečiojo konkurso metu sąlygos dėl mokesčio buvo šiek tiek "atleistos": buvo numatyti mokesčio koeficientai, tai yra kad pirmus kelerius metus reikės mokėti mažesnį mokestį, tačiau našta nuo ketvirtųjų veiklos metų vėl siektų daugiau nei 20 tūkst. eurų.

"Su konkursu nesusijusi"

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė aiškina, jog "UAB "Palangos renginiai" įsteigimas neturi nieko bendro su koncertų salės koncesijos konkursu. Tokį sprendimą Taryba esą priėmė pertvarkius Palangos kultūros centrą į Kultūros ir jaunimo centrą.

"UAB "Palangos renginiai" pagal Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą yra savarankiška, pelno siekianti bendrovė ir gali lygiomis sąlygomis su kitais privačiais juridiniais asmenimis dalyvauti konkursuose", - kartu akcentavo A. Kilijonienė.

Pasak direktorės, konkursiniai reikalavimai buvo sumažinti norint sudaryti galimybes konkurse dalyvauti daugiau renginių organizatorių ir padidinti konkurenciją.

"Apskaičiuojant koncesijos mokestį buvo įvertintas ir Savivaldybės paimto kredito bei palūkanų dydis, tačiau užtikrinta, kad projektas būtų finansiškai gyvybingas ir atsiperkantis. Kad nustatyti salės nuomos įkainiai neviršija rinkos kainų galima spręsti jau vien iš to, kad be jokios specialios reklamos, vien tik paskelbus informaciją Savivaldybės internetiniame puslapyje šiai dienai salės nuomai yra sulaukta per 20 paraiškų, o nustatyti nuomos mokesčiai jau yra arba netrukus bus sumokėti į Savivaldybės biudžetą", - tikino vadovė.

Ji priminė, jog atsiradus minimo mokesčio koeficientams per 10 metų sutarties laikotarpį iš koncesininko pageidaujamą gauti sumą Savivaldybė sumažino net 566 tūkst. Eur.

Informacija

Pernai lapkritį vykusio Palangos Tarybos posėdžio metu kai kuriems politikams kilo klausimų dėl UAB "Palangos renginiai" steigimo. Po šio posėdžio Palangos laikraštyje "Palangos tiltas" pasirodė publikacija, kurioje minima, jog "mieste puse lūpų kalbama, kad Palanga, girdi, net ir nenori, kad naująją Koncertų salę valdytų koks nors mažai Palangai žinomas koncesininkas".
"Gal viskas ir daroma, kad visai nebūtų koncesininko? Gal dėl to buvo sukurtas kažkoks naujas "uabas", - tąsyk klausė Palangos Tarybos narys Saulius Simė.
Vis tik, daugiausia miestą valdančių konservatorių balsais nauja įmonė, kuri, anot valdininkų, buvo kuriama "dėl siekio atgaivinti apmirusį Palangos kultūrinį gyvenimą", buvo įsteigta: iš 17 tąsyk dalyvavusių Tarybos narių už balsavo 13, 3 susilaikė, 1 - prieš.